© JumpStory nuotr.
Vilnius-Torshaunas-Izmiras-Vilnius. Toks, iš pažiūros paprastas, turėjo būti Lietuvos rinktinės maršrutas išvykos rungtynėms UEFA Tautų lygos turnyre, tačiau gamta turėjo kiek kitų planų.
Lietuvos kelionė šio sezono UEFA tautų lygoje prasidėjo sunkiai, tačiau ne ką lengvesnė buvo ir kelionė iš vienerių rungtynių į kitas.
Lietuvos rinktinė jau turi istoriją apie savo keliones iš Farerų salų (apie vieną tokių dar prieš kurį laiką tinklalaidėje „Football O‘Clock“ papasakojo dabartinis LFF prezidentas Tomas Danilevičius), tačiau ne ką mažiau nervų bei kantrybės pareikalavo ir kelionė į Turkiją.
O viskas prasidėjo gana elementariai ir pagal įprastą planą – rinktinė iš Torshauno užsakomuoju skrydžiu į Izmirą penkių valandų skrydžiui turėjo pakilti sekmadienio popietę, dieną po rungtynių su Farerų Salų komanda.
Atvykusi rinktinė būtų turėjusi laiko surengti treniruotę rungtynių stadione bei apsiprasti su oro sąlygomis – Turkijoje oro temperatūra tuo metu siekė apie 30 laipsnių karščio. Tačiau realybė buvo kiek kitokia.
Dar prieš šeštadienio rungtynes pasigirdo minčių, kad dėl oro sąlygų planuotu metu išskristi gali ir nepavykti, o po dvikovos tai buvo patvirtinta oficialiai. Tai reiškė, jog rinktinė į Turkiją turėjo iškeliauti pirmadienį, likus dienai iki rungtynių. Sekmadienį dar buvo surengta treniruotė ir visa rinktinės delegacija pradėjo taikytis prie pasikeitusių planų bei ruoštis pirmadienio kelionei.
Visgi išaušęs pirmadienis daug pozityvo, pažiūrėjus per langą, neatnešė – rūkas, dulksna ir vėjas nėra tos sąlygos, kurios teiktų daug teigiamų emocijų pagalvojus apie laukiantį ir suplanuotą skrydį.
Pirmadienio ryte rinktinė Farerų salose surengė dar vieną treniruotę, rinktinės treneris Valdas Ivanauskas priešrungtyninę spaudos konferenciją prieš dvikovą su Turkiją taip pat surengė dar Farerų salose, nes jau buvo aišku, kad į suplanuotas žiniasklaidos aktyvacijas rungtynių vietoje Turkijoje suspėta nebus.
Po treniruotės grįžusi į viešbutį ir papietavusi rinktinė pagaliau pajudėjo link oro uosto. Visgi pozityvo daug nebuvo ir toliau – lauką gaubė rūkas, o vairuotojas, vežęs dalį personalo narių, buvo įsijungęs lėktuvų skrydžius sekančią programėlę parodė rinktinę paimti turėjusį lėktuvą, kuris, negalėdamas nusileisti dėl prastų oro sąlygų, intensyviai suko ratus virš Vagaro oro uosto.
Nors lauką ir toliau gaubė rūkas, o lėktuvas ir toliau negalėjo nusilesti, visa Lietuvos rinktinės delegacija užsiregistravo skrydžiui ir laukė geriausio.
Geriausia nenutiko.
Lietuvos rinktinę paimti turėjęs lėktuvas oro uoste taip ir nenusileido – jis turėjo išvykti į Edinburgą pasipildyti kuro. Tuo metu oro uoste sustojo absoliučiai visi skrydžiai, buvo uždaryti patikros punktai, o žmonės kelias valandas tiesiog laukė geresnių oro sąlygų ir geresnių naujienų.
Vienu metu oro uoste pasigirdo garsūs plojimai – vienam iš atskridusių lėktuvų pavyko nusileisti, o toks reiškinys buvo vertas didelių aplodismentų.
Netrukus buvo patvirtinta – į Edinburgą kuro pasipildyti išskridęs Lietuvos rinktinės lėktuvas į Farerų salas nebegrįš, o tai reiškia, kad rinktinė turės nukeliauti iki Edinburgo reguliariu reisu.
Tuo metu jau buvo atsidarę patikros punktai, rinktinė juos jau buvo praėjusi, tačiau, pasikeitus skrydžiui, tai tapo nebeaktualu – visa delegacija turėjo užsiregistruoti naujam skrydžiui, dar sykį įveikti patikros punktus ir skubėti į lėktuvą, kuriame savo vietas užėmę jau laukė bilietus jau turėję keleiviai.
Lėktuvui pakilti pavyko be didesnių sunkumų ir po kiek daugiau nei valandos trukusio skrydžio, apie 20 valandą vietos laiku, likus kone lygiai parai iki rungtynių Izmire, Lietuvos rinktinės lėktuvas pagaliau nusileido... Edinburge.
Nusileidusi Škotijoje, rinktinės delegacija, turėjusi staigiai improvizuoti, keliais taksi automobiliais pasiekė viešbutį. Tiesa, viešbučiai, buvę greta oro uosto, nebeturėjo pakankamai kambarių priimti kone 40 žmonių delegaciją, tad buvo rastas viešbutis, iki kurio dar laukė maždaug 15 minučių kelionė automobiliu.
Apie 22 valandą vietos laiku rinktinė pagaliau pasiekė nakvynės vietą ir susiruošė poilsiui. Iki rungtynių Turkijoje buvo likusi mažiau nei viena para.
Antradienį 9 valandą vietos laiku Lietuvos rinktinės laukė pakilimas užsakomuoju reisu iš Edinburgo į Izmirą. Delegacija oro uoste buvo likus daugiau nei dviem valandoms iki numatyto pakilimo, tačiau nesklandumų nebuvo išvengta ir čia.
Europos oro uostus purtant sunkumams dėl drastiškai sumažėjusio darbuotojų skaičiaus, užtruko ir Lietuvos rinktinės delegacijos registracija bei patekimas į lėktuvą. Jau susėdus lėktuve buvo pranešta, kad pakilimas vėluos dar šiek tiek, mat vėluos ir bagažo patalpinimas į lėktuvą. Galų gale pakilti pavyko, nors pakilimas ir buvo taip pat vėluojantis – link Turkijos lietuviai pajudėjo prieš 10 valandą vietos laiku (prieš 12 valandą Turkijos laiku). Iki rungtynių pradžios – maždaug 10 valandų.
Skrydis truko apie 5 valandas, dauguma rinktinės narių tą laiką naudojo miegui ir poilsiui prieš rungtynes. Galų gale nusileidus Izmiro oro uoste Lietuvos rinktinė operatyviai pajudėjo iki viešbučio ir šiek tiek po 17 valandos vietos laiku jau buvo jame. Izmire – 30 laipsnių karštis, iki rungtynių – kiek mažiau nei 5 valandos.
Viešbutyje – dar šiek tiek poilsio, mobilizacijos ir pasitarimai viešbutyje, po kurių laukia kelionė į stadioną.
Apie įvykius ten, turbūt, jau žinote – Lietuvos rinktinė grupės lyderiams turkams išvykoje nusileido 0:2, tačiau turėjo ir neprastų šansų pasižymėti patiems.
Varginanti kelionė iš Farerų salų į Turkiją baigėsi, tačiau rinktinės kelionė Tautų lygoje – dar ne. Mūsiškiai į stadionus dabar sugrįš rugsėjo mėnesį, jų lauks namų rungtynės su Farerų salomis bei išvykos – su Liuksemburgu.
