Bavarijoje sužibo nauja futbolo superžvaigždė

2015-08-30 12:03

Ko gero nėra abejonių, kokio futbolininko žvaigždė pirmąjį šio sezono mėnesį Europoje spindėjo ryškiausiai. Šiuo spindesiu Douglasas Costa apakino visą Vokietiją, kuri negali atsižavėti neįtikėtinais šio žaidėjo sugebėjimais.

Dosje

Vardas: Douglas Costa de Souza

Amžius: 24

Tautybė: brazilas

Klubai: „Gremio“ (2002-2010) Donecko „Shakhtar“ (2010-2015), „Bayern“ (2015-dabar)

Ryškiausi pasiekimai: 5 kartus Ukrainos čempionas, 3 kartus Ukrainos taurės laimėtojas

Nacionalinė rinktinė: 9 rungtynės, 1 įvartis

Kur jis buvo iki šiol?

Negalime sakyti, jog D. Costa atsirado iš niekur. Dar būdamas 18 metų jis buvo vadinamas vienu talentingiausių futbolininkų visame pasaulyje ir siejamas su eile didžiųjų Europos klubų.

Joks perėjimas į Europos grandus taip ir neįvyko, tad jaunasis brazilas pasirinko tuo metu gana keistokai atrodžiusį sprendimą – Donecko „Shakhtar“. Be abejo, dėl itin didelio braziliško kontingento, D. Costai ten pritapti buvo sąlyginai lengva, tačiau persikėlimas į sąlyginai vidutinišką ir mažai ką Vakarų Europoje dominančią Ukrainos lygą atrodė keistas.

„Išpūstas burbulas. Jeigu jis tikrai toks talentingas, kodėl išėjo į Ukrainą?“ – buvo galima pagalvoti tada. Ypač, kai juo labai domėjosi „Manchester United“. O ir kaina buvo stipriai mažesnė už tą, kurios „Gremio“ norėjo iš pradžių – 5.8 milijonai svarų sterlingų.

Metams bėgant atrodė, jog aukščiau minėtos mintys yra ganėtinai teisingos. D. Costa Europos futbolo fanų buvo kiek primirštas – retas kuris stebėdavo Ukrainos „Premier“ lygos kovas. Vienintelė galimybė pasirodyti brazilui buvo nebent Čempionų lyga, kurioje „Shakhtar“ dalyvaudavo nuolat.

Didieji klubai D. Costą prisiminė tik 2014-ųjų vasarą, kai jam jau buvo 23-eji.

Tada Donbase prasidėjęs karas daugelį žaidėjų privertė permąstyti savo ateitį „Shakthar“ klube. D. Costa pradėjo kalbėti, kad norėtų palikti Ukrainą.

„Žaidėjai rizikuoja savo gyvybėmis būdami tame regione“ – pernai teigė D. Costa, tačiau tuo pat metu pridėdamas, kad „Shakhtar“ žaisti jam patinka ir jis norėtų čia likti, jeigu tik sąlygos nebūtų pavojingos.

Tokiomis sąlygomis jis Ukrainoje liko dar metus, bet šią vasarą paaiškėjo, kad D. Costa tikrai kels sparnus.

Vasaros pradžioje jis kone primygtinai prašėsi į „Chelsea“, vieną po kito pildamas komplimentus klubui bei treneriui Jose Mourinho.

„Žaisti už „Chelsea“ yra kiekvieno žaidėjo svajonė. Tačiau labiausiai už viską noriu dirbti su treneriu (J. Mourinho). Jis yra itin protingas strategas ir laimėdavo visur, kur tik treniruodavo“ – neseniai sakė D. Costa.

Tačiau J. Mourinho nusprendė, kad šio brazilo jam nereikia, kadangi savo komandoje jis ir taip jau turi Edeną Hazardą, Oscarą, Willianą bei Juaną Cuadrado.

„Jis – ne Robbeno ar Ribery lygio“

Situacija pasinaudojo „Bayern“ klubas, už brazilą sumokėjęs 30 milijonų eurų. Nuolatinės Francko Ribery traumos bei prasta Mario Gotze forma privertė Vokietijos čempionus ieškoti alternatyvų.

„Jis dar nėra pakankamai geras, kad galėtų pradėti rungtynes „Bayern“ startinėje vienuolikėje“ – po perėjimo kalbėjo „Shakhtar“ treneris Mircea Lucescu. Atrodo, kad nei patys „Bayern“, nei penkis metus D. Costą treniravęs M. Lucescu dar nesuvokė, kokio lygio žaidėją turi.

F. Ribery traumos nesibaigė, o „Bayern“ treneris Pepas Guardiola nusprendė nuo pat pirmųjų dienų pasitikėti savo naujuoju pirkiniu.

Kodėl jis toks geras?

Vargu, ar F. Ribery kada nors dar sugebės susigrąžinti vietą startinėje „Bayern“ sudėtyje.

D. Costa savo šansą griebė abiejomis rankomis. Vos po trijų rungtynių jau yra sunku įsivaizduoti, kas galėtų išardyti Arjeno Robbeno ir D. Costos duetą „Bayern“ aikštės kraštuose.

Taigi, kodėl jis toks geras? Visų pirma brazilas pasižymi įspūdingu greičiu – tiek startiniu, tiek įsibėgėjus. Situacijoje 1x1 prieš varžovų gynėją, ypač jeigu veiksmas vyksta kiek toliau nuo vartų, D. Costa kone pirmais dviejais žingsniais palieka varžovą toli už nugaros. Jo kojos juda taip greitai, jog brazilui prasimetus kamuolį krašte, gynėjams yra kone neįmanoma išsilaikyti kartu su juo.

32,9 - Also in this game @douglascosta is the fastest player on the pitch of @FCBayernEN with a top-speed of 32.9 km/h. Speed.

— OptaFranz (@OptaFranz) August 29, 2015

Tačiau greičio futbole neužtenka. Galime paimti kad ir tą patį Theo Walcotto pavyzdį – žaidėjo, kuris taip pat pasižymi įspūdingais greičiais, tačiau nėra žinomas dėl savo driblingo sugebėjimų bei žaidimo 1x1 prieš varžovų gynėjus.

 Tuo tarpu D. Costa, be greičio, taip pat sugeba „prilipinti“ kamuolį prie savo kojos jį varydamasis, todėl gynėjams perimti kamuolį yra itin sunku. Geriausias jų šansas – stengtis permesti D. Costą ant jo silpnosios dešinės kojos ir tikėtis, kad tada kamuolys arba grįš į aikštės centrą, arba iš sudėtingos pozicijos bus skersuojamas į baudos aikštelę.

Douglas Costa's game by numbers vs. Leverkusen: 7 take-ons 4 crosses 3 shots 2 chances created 1 assist Bossed it.

— Squawka Football (@Squawka) August 29, 2015

Kas toliau?

„Bayern“ klubui svarbu suvokti, jog jie nėra vieno žmogaus komanda.  Stebint jų vakarykštes rungtynes prieš Lėverkuzeno „Bayer“, kartais susidarė įspūdis, kad komanda tarsi tyčia pastoviai permetinėdavo kamuolį į D. Costos kraštą ir tikėdavosi, kad jis savo individualiu meistriškumu be vargo kurs jiems progas.

No you didn't, Douglas Costa. pic.twitter.com/v29DRNRhUx

— FOX Soccer (@FOXSoccer) August 29, 2015

Daugelį kartų jam tai pavyko padaryti, o „Bayer“ dešiniojo krašto gynėjas Roberto Hilbertas šiąnakt, ko gero, sapnavo košmarus apie D. Costą, tačiau „Bayern“ turi itin galingų ginklų visose aikštės vietose, tad užkrauti per daug atsakomybės ant vieno žaidėjo pečių nebūtų itin protinga.

Galų gale, D. Costa per pirmąsias 3 Bundeslygos rungtynes sukūrė arba įmušė kone pusę „Bayern“ įvarčių. Žiūrint iš indvidualios perspektyvos, tai yra neįtikėtina statistika, tačiau tuo pat metu šis procentas turi mažėti, ir neabejotinai mažės.

Words can not describe how spectacular Douglas Costa has been so far for Bayern

— Matt Craig (@MattHDGamer) August 23, 2015

Tačiau bet kokiu atveju – „Bayern“ atrado tikrą aukso puodą. D. Costa pirmąjį sezono mėnesį Europoje paprasčiausiai neturi sau lygių.