"Barcelona" derybos su Vigo "Celta" ekipa dėl puolėjo Manuelio Agudo, geriau žinomo trumpu Nolito vardu, vėlų antradienio vakarą ėmė garsiai braškėti, o trečiadienį ryte galiausiai nutrūko. Atrodo, oficialiai.
29 metų futbolininkas, anksčiau žaidęs Katalonijos klubo jaunimo akademijos komandoje, šią žiemą turėjo realią galimybę vėl apsivilkti "mėlynus-granatinius" marškinėlius, tačiau svajonei, jei tokia ir buvo puolėjo mintyse, išsipildyti, atrodo, nebus lemta.
Ir koją čia kiša paprasta matematika.
Visi didžiausi Ispanijoje leidžiami sporto dienraščiai nuo praėjusių metų pabaigos skelbė viešą paslaptį: katalonai taikosi į Nolito, nes puolimo grandyje žaidžiantys Muniras El Haddadi ir Sandro Ramirezas yra pernelyg silpnas ir per mažai patyręs užnugaris galingiesiems "MSN" trijulės nariams.
Dar vienas viešai žinomas faktas: dabar galiojančioje Nolito sutartyje su Vigo "Celta" komanda yra įrašyta 18 milijonų eurų išpirkos suma. Tai reiškia, kad bet kuri komanda, panorusi įsigyti puolėją, privalo gauti jo paties sutikimą ir į specialią Ispanijos futbolo lygos sąskaitą turi pervesti 18 milijonų eurų. Viskas. To pakanka tam, kad žaidėjas keltųsi į kitą komandą.
Ką reiškia 18 milijonų eurų "Barcai", turinčiai daugiau nei pusės milijardo eurų metinį biudžetą ir pastaruosius kelis metus augusį pelną? Beveik nieko. Tokiomis ir dar kur kas didesnėmis sumomis Katalonijos klubas yra nekart drebinęs žaidėjų rinką, tačiau... 2016-ųjų žiemą būtent tas "beveik nieko" ir kiša katalonams koją. Nė viename žiniasklaidos pranešime apie "Barcelona" bandymus įsigyti Nolito neminima pirkimo iškart galimybė, o akcentuojama, jog katalonai pirmiausia nuomotųsi futboininką pusmečiui ir turėtų galimybę išpirkti jo sutartį pasibaigus 2015-2016 metų sezonui, t.y., artėjančią vasarą.
Futbolininko transfero formulė "nuoma+išpirkimas" atsirado visai ne dėl to, jog "Barcelona" likusią sezono dalį tiesiog nori pasižiūrėti, ar Nolito tinka taktinėms vyriausiojo trenerio Luiso Enrique schemoms.
Net ir dabar, kai FIFA sankcijos registruoti naujus žaidėjus Katalonijos klubui yra panaikintos, "Barcelona" tiesiog... neturi pinigų žaidėjui įsigyti. Jei tiksliau, turi, tačiau trūks plyš negali sau leisti jais švaistytis.
2015 metų birželį kompanijos "Deloitte" paviešintoje ataskaitoje skelbiama, jog "Barcelona" skolos siekia 328 milijonus eurų. Dalis jų yra trumpalaikės paskolos, kurias reikia grąžinti per metus, ir kurios dažnai yra pratęsiamos, kita dalis - ilgalaikiai kreditai, kurių nustatyta dalis kasmet grąžinama paskolos davėjams.
Be to, Katalonijos klubo statute yra numatyta, jog skolos ir EBITDA santykis finansinių komandos metų pabaigoje negali būti didesnis nei 2,75. EBITDA yra angliško termino "Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization" trumpinys. Kitaip tariant, tai yra vadinamas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją. Nenustebkite, futbole taip pat yra nusidėvėjimas ir amortizacija, nors šiuos žodžius įprastai daug kas naudoja, pavyzdžiui, kalbėdami apie automobilius ar kitą techniką.
Taigi, 2,75 yra santykis, kurio "Barcai" neleidžia viršyti statutas. Komandos finansiniai metai baigiasi tuo pat metu, kaip ir sezonas, t.y., birželio 30 dieną, o šiuo metu skolų ir EBITDA santykis siekia 3,24. Jį žūt būt reikia sumažinti per pusmetį, nes priešingu atveju Josepo Maria Bartomeu vadovaujamos "Barcelona" klubo Direktorių tarybos laukia dideli nemalonumai.
Pirmiausia, tai gali grėsti balsavimu dėl nepasitikėjimo arba tarybos paleidimu ir pirmalaikiais rinkimais. Antra, 66 procentai "Barcelona" pajamų (nemaišykite su pelnu) yra skiriama futbolo komandos žaidėjų algoms. Tai - milžiniška suma, tačiau katalonams dar reikia išlaikyti ir krepšinio, rankinio, salės futbolo bei riedučių ritulio profesionalų sekcijas, kurių nariams atlyginimus taip pat reikia mokėti. Taigi, pridėjus ir minėtų sporto šakų atstovus bei trenerius, atlyginimams yra skiriama jau nebe 66, o net 73 procentai visų klubo pajamų.
Daugelis "Barcelona" sirgalių, žinoma, džiaugėsi penkiomis taurėmis, kurias "Barcelona" futbolininkai laimėjo 2015 metais, tačiau žaidėjų sutartyse dažniausiai yra numatytos įvairios papildomos premijos už laimėtus trofėjus ir milijoninės sumos turi būti pervedamos į komandos narių sąskaitas. Taigi, tokios išmokos taip pat labai smarkiai padidina klubo išlaidas.
Kiek kainuoja išlaikyti elitinę futbolo komandą?
Visiškai nesunku susidaryti bent preliminarų vaizdą peržvelgus viešai prieinamus duomenimis apie vidutinę žaidėjų algą. Kol kas čia nepralenkiamas yra "Paris Saint-Germain" klubas, kurio vieno žaidėjo savaitinė alga siekia 174 tūkstančius 692 JAV dolerius. Taigi, per sezoną vienas pagrindinės "Paris Saint-Germain" komandos futbolininkas vidutiniškai uždirba 9,08 milijonus JAV dolerių. Antroje vietoje pagal šį rodiklį žengia Madrido "Real" ekipa, kurios vienas žaidėjas per savaitę vidutiniškai gauna 166 180 JAV dolerių, o per metus - 8,64 mln. JAV dolerių. Trečias - "Manchester City" klubas (165 tūkstančiai 343 JAV doleriai ir atitinkamai 8,59 mln. JAV dolerių). Ketvirta - "Barcelona". Vienas Katalonijos ekipos žaidėjas per savaitę į kišenę vidutiniškai pasideda 155 tūkstančius 452 JAV dolerius, o per sezoną - 8,08 mln. JAV dolerių.
Tačiau tai tik atlyginimai. Pridėkime algas treneriams ir aptarnaujančiam personalui, premijas komandai, infrastruktūros išlaikymą, mokesčius už elektrą, šilumos energiją, vandenį, privalomus socialinio draudimo ir kitus mokesčius. Sumos - daugiau nei fantastinės.
Be to, jau minėtoje "Deloitte" ataskaitoje pabrėžiama būtinybė iki finansinių metų pabaigos dabar esančią 328 milijonų eurų "Barcelona" skolą sumažinti bent 15 procentų. Priešingu atveju virš katalonų galvų pakibs vadinamųjų UEFA Financial Fair Play taisyklių kalavijas ir grės sankcijos. Pavyzdžiui, Čempionų lygoje bus leista registruoti ne 25, o 23 žaidėjus, be to, teks mokėti baudas. Tie minimi 15 procentų tai maždaug 50 milijonų eurų ir logika čia paprasta: jei nori nori sumažinti skolas, susiveržk diržą ir išlaidauk mažiau. Arba ieškok rėmėjų ir didink pajamas.
Preliminariais ir pačiais optimistiškiausiais skaičiavimais "Barcelona" žiemą gali naujų žaidėjų įsigijimui skirti daugiausiai 10 milijonų eurų, tačiau tuo atveju, jei visa suma bus išleista dabar, vasarą veikiausiai tektų pamiršti apie naujų sutarčių sudarymą su Neymaru, Luisu Suarezu, Sergio Busqetsu ir Ivanu Rakitičiumi.
Taigi, net ir labiausiai "patriotiškai" nusiteikę Katalonijos klubo sirgaliai gali garsiai protestuoti ir prieštarauti deryboms su "Qatar Airways" ar kitais potencialiais rėmėjais, tačiau šiuolaikiniai biznio dėsniai, pasiutusi konkurencija dėl vietos po saule, kova dėl pajėgių futbolininkų parašų tiesiog negailestingai diktuoja savo taisykles.
fcbarcelona.lt
