Dugnas pramuštas. O gal ne?
2014 metų gegužės 17 diena. "Camp Nou" stadionas. "Barcelona" žaidžia paskutiniąsias 2013-2014 metų sezono Ispanijos čempionato rungtynes.
Joms pasibaigus paaiškės, kad tai yra ir paskutinysis tuometinio ekipos vyriausiojo trenerio Gerardo "Tata" Martino mačas, tačiau prisiminkime, kas vyko aikštėje.
Katalonams reikėjo pergalės ir "Primeros" auksas atitektų jiems, bet... Įvartį įmušė Alexis Sanchezas ir to būtų pakakę. Maža to, Diego Simeone's vadovaujama Madrido "Atletico" kariauna jau turėjo verstis be traumas tose pačiose rungtynėse patyrusių Diego Costos ir Arda Turano.
Bet Fortūna tą vakarą nusigręžė nuo aikštės šeimininkų. Įmušė Diego Godinas ir rezultatas 1:1 jau buvo palankus "atletams".
Tiesa, įmušė ir Lionelis Messi, tačiau jo įvarčio arbitras neįskaitė (beje, neteisingai), bet "Barcelona" futbolininkai net nepuolė ginčytis - komandai buvo tas pats. Abejingi, išsekinti fiziškai ir išsunkti morališkai G. Martino auklėtiniai tenorėjo vieno: kuo greičiau užbaigti sezoną.
Sezoną, kuriame komandą kaip niekad iki tol gniuždė skandalai iš išorės, dramatiškos netektys, traumos ir nuovargis. Neymarogate'as, problemos dėl L. Messi mokesčių, Tito Vilanovos mirtis, G. Martino tėvo netektis, gresiančios FIFA sankcijos dėl jaunų žaidėjų registravimo taisyklių pažeidimo, nuolatinės paskalos.
Kuomet rezultatas tapo lygus, daugelis sirgalių viduje veikiausiai puikiai suvokė karčią tiesą - šita komanda nebesugebės pakilti į paskutinį šturmą net ir tuomet, kai prieš akis šmėžuoja į stadioną atvežta "Primeros" taurė. Ji ne "Barcai" skirta. Šitai "Barcai" nereikia to apdovanojimo, ji jo tiesiog neverta.
Rungtynės taip ir baigėsi 1:1. Triumfavo "Atletico", o "Camp Nou" stadionas garbingai paplojo naujiesiems čempionams. Jie nors ir iš Madrido, tačiau tai ne "Real". Guodžia? Galbūt.
"Barcelona" futbolininkai tyliai išsliūkino į rūbinę. Uždanga nusileido.
Katalonijos klubas pirmą kartą nuo niūraus 2007-2008 metų sezono nelaimėjo nė vieno trofėjaus. Tai buvo maža pasaulio pabaiga arba didelė katastrofa. Kaip norite.
Po rungtynių G. Martino patvirtino tai, ką nujautė daugelis - jis išeina ir antrą sezoną "Barcos" nebetreniruos.
Permainų vėjai
Praėjo keturios dienos nuo "Tata" pasitraukimo ir "Barcelona" futbolininkai gavo naują strategą - Luisą Enrique.
Tą patį, kuris dar savo darbo "Barcelona Atletic" (taip tuo metu vadinosi dabartinė "Barcelona B") laikais yra pasakęs, jog norint būti geru treneriu patirties turėti nereikia.
Nuo dienos, kuomet buvo ištarti tie žodžiai, iki jo paskyrimo vyriausiuoju "Barcelona" treneriu prabėgo beveik penkeri metai. Per tą laiką Luisas Enrique spėjo padirbėti "AS Roma" strategu. Po to metus ilsėjosi nuo futbolo, bėgiojo ultramaratonus, dalyvavo ultratriatlono ir "Iron Man" varžybose, kitaip tariant, "vėdino galvą", o 2013-2014 metų sezone jis treniravo Vigo "Celta" futbolininkus.
Luiso Enrique paskyrimas "Barcelona" strategu netapo didele sensacija, tačiau ir masinės euforijos nesukėlė. Sirgaliai troško pergalių, o Katalonijos klubo vadovybė veikiausiai nusprendė, kad eksperimentų pakaks ir nėra reikalo samdyti specialisto iš užsienio.
Kad ir kiek daug pagiriamųjų kalbų prieš sezoną buvo apie "Newell's Old Boys" pergalių kalvį G. Martino, L. Messi tautietis nepateisino lūkesčių, nors ir nebuvo pats blogiausias strategas.
Viskas yra todėl, kad "Barcai" niekada nereikėjo trenerio, kuris ateitų į klubą ir atsineštų savo idėjas bei žaidimo schemą. "Barcelona" per visą savo gyvavimo istoriją pati turi nušlifavusi ir žaidimo idėjas, ir schemas, ir futbolo filosofiją. "Barcai" tiesiog reikia žmogaus, kuris ateitų ir priverstų visa tai efektyviai veikti.
2014-ųjų vasarą klube pakvipo permainomis.
Kartu su G. Martino išėjo ir jo asistentai Elvio Paolorroso ir Jorge Pautasso. Puse lūpų buvo kalbama, kad tie seno sukirpimo žmonės ekipos treniruotes pavertė šabloninėmis ir nuobodžiomis. Nebuvo tikamai žiūrima į tokius dalykus, kaip traumų prevencija, dietos reguliavimas ir pan.
Luisas Enrique su savimi atsivedė kitaip mąstančių talkininkų komandą.
Fizinį futbolininkų pasirengimą į savo rankas (ir kojas) perėmė jaunas ir ambicingas Rafelis Polis. Jis - Josepo Guardiolos "Barcelona" laikų fizinio pasirengimo trenerio Paco Seirullo studentas Nacionaliniame fizinio lavinimo institute (Instituto Nacional de Educación Física).
Visiškas savo darbo fanatikas. Maniakas, turintis išskirtinių sugebėjimų. Būdamas 24 metų R. Polis papildė Luiso Enrique trenerių štabą Vigo "Celta" ekipoje ir nuo tada šie specialistai dirba kartu.
R. Polis itin pagarsėjo savo požiūriu į komandos treniruotes po rungtynių, t.y., į vadinamuosius reabilitacijos seansus (anglai tai vadina "recovery session"). Būtent to katalonams labai stigo, kai su komanda dirbo G. Martino ir jo asistentai.
"Barcelona" futbolininkai dažnai žaidžia po dvejas rungtynes per savaitę, tad visiškai suprantama, jog tinkamo reabilitacijos proceso nebuvimas turi tiesioginį ryšį su fatališkomis pasekmėmis - vienokio ar kitokio sunkumo traumomis, o jų "Barcelona" G. Martino laikais turėjo apsčiai.
"Treniruotės turi būti tokios pačios, kaip ir rungtynės. Jei ne, tuomet rungtynės taps treniruotėmis", - tai yra visą R. Polio mąstymo esmę atskleidžiantys jo paties žodžiai.
"Rengtis rungtynėms ir treniruotėse nedaryti to, kas gali nutikti mačo metu, yra absurdiška", - taip nuolat sakydavo P. Seirullo ir būtent tai puikiai suvokė jaunasis "Barcos" specialistas.
Tie, kurie vis dar neįsivaizduoja, kas yra R. Polis, gali tiesiog susirasti ir palyginti, kiek valandų traumas patyrę "Barcelona" futbolininkai praleido gydydamiesi prieš dvejus metus, o kiek 2014-2015 metų sezone. Skaičiai skiriasi beveik 7 kartus.
Kartu su Luisu Enrique taip pat atėjo Juanas Carlosas Unzue - buvęs vartininkas ir vartininkų treneris, anksčiau dirbęs "Barcoje" Franko Rijkaardo ir Josepo Guardiolos laikais. Savarankišką stratego karjerą jis pradėjo, tiesa, nelabai sėkmingai, Sorijos "Numancia" komandoje, tačiau netrukus suprato, kad treniruoti žaidėjus jam arba neskirta, arba gerokai per anksti. Sulaukęs Luiso Enrique pasiūlymo C. Unzue nedvejojo.
Roberto Moreno ir Joanas Barbara - dar du specialistai, puikiai pažįstami Luisui Enrique, o pastarasis buvo ilgai dirbęs Katalonijos klubo jaunimo akademijoje.
Ir galų gale komandoje atsirado rimtas psichologas, specialistas, kurio būtinybei tiek daug dėmesio neskyrė net Josepas Guardiola. Šios pareigos buvo patikėtos Joaquinui Valdesui, dar vienam senam Luiso Enrique pažįstamam nuo "Barcelona Atletic" laikų.
Vartininkus ir toliau patikėta treniruoti Jose Ramonui de la Fuentei - buvusiam "Barcelona" jaunimo akademijos auklėtiniui, dirbusiam ir su Tito Vilanova, ir su Gerardo Martino. Luisas Enrique žinojo šio specialisto galimybes ir visiškai juo pasitikėjo.
Daug sudėtingiau buvo rasti, ką treniruoti, nes ekipą po nesėkmingo 2013-2014 metų sezono paliko ir Victoras Valdesas, ir Jose Manuelis Pinto.
Atsivėrė vadinamasis vasaros transferų langas...
Kraujo perpylimas
Katalonams bent laikinai pavyko išnešti sveiką kailį FIFA byloje dėl nepilnamečių futbolininkų registracijos taisyklių pažeidimo. "Barcai" grėsė mažiausiai vienerių metų draudimas registruoti naujus žaidėjus, tačiau jį klubas apdairiai nukėlė apskųsdamas pirmines FIFA išvadas, kurios buvo nepalankios.
Tol, kol vyko "Barcelona" apeliacijos nagrinėjimas, jai buvo leista stiprintis naujokais, o šią galimybę sporto direktorius Andoni Zubizarreta pasistengė išnaudoti maksimaliai.
Net 13 žaidėjų paliko "Barcą" 2014-ųjų vasarą ir 9 naujokai ją papildė. Daug kalbų sukėlė kalbos apie puolimo stiprinimą - korektiškai dėl visko sutaręs su "Barcelona" atsisveikino Alexis Sanchezas, kuris, vadovaujant G. Martino, atsiskleidė visu gražumu ir siautėjo aikštėje, tačiau... Gali siautėti ir spindėti vienas, bet jei nesiseka visai komandai, to niekas neįvertins.
Ir "Barcelona" nusprendė rizikuoti.
Katalonijos klubas ryžosi pakloti 81 milijoną eurų ir iš "Liverpool" nusipirko urugvajietį Luisą Suarezą, kuris iki spalio pabaigos negalėjo žaisti dėl nelemto incidento su Giorgio Chiellini pasaulio čempionate.
Parduotas buvo ir Cescas Fabregas, kalbėjęs, jog "Anglijoje turi nebaigtų reikalų", karjerą baigė Carlesas Puyolis, kitiems klubams buvo paskolinti ar parduoti dar keli žaidėjai.
Naujus globotinius gavo ir J. Ramonas de la Fuente - "Barcos" marškinėlius apsivilko buvęs San Sebastiano "Real Sociedad" vartų sargas Claudio Bravo (jo labai norėjo pats Luisas Enrique - aut. past.) ir iš Menchengladbacho "Borussia" įsigytas Marcas-Andre ter Stegenas (šį vokietį rinkoje jau anksčiau buvo nužiūrėjęs A. Zubizarreta - aut. past.). Beliko tik nuspręsti, kaip padalinti laiką aikštėje dviem naujokams.
Jau tapo tradicija "Barcelona" skautams lankytis "Sevilla" stovykloje. Katalonai andalūzų nepamiršo ir 2014 metų vasarą - į "Barcą" atkeliavo Ivanas Rakitičius, kuris neva turėjo pakeisti C. Fabregasą. Kad ir kaip kroatas bandė atsižegnoti tokio vaidmens ir tvirtino nesąs toks, koks buvo į "Chelsea" išvykęs "sūnus palaidūnas", žurnalistai vis tiek piršo jam tą vaidmenį.
Na, bet taip yra įprasta. Katalonijoje gali pasakyti "A", kitą dieną sensacijų ir pikantiškų naujienų ištroškę laikraščiai į tavo lūpas įdės ir "B", ir "C", ir net "Z".
Atėjo metas sezono startui.
Viskas prasidėjo nuo juodos katės
Vienoje pirmųjų spaudos konferencijų Luisas Enrique save pusiau juokais apibūdino "aukštu, simpatišku ir iš Astūrijos". Daugeliui tai sukėlė šypsenas ir galbūt juoką, tačiau tikrai ne visi atkreipė dėmesį į kitą naujojo trenerio sakinį. Jis įvardino save kaip lyderį, kaip žmogų, kuris nori pirmauti, kaip žmogų, kuriam rūpi viskas visur ir visada. Kiekviena smulkmena, kiekviena detalė, kiekvienas epizodas.
"Barcelona" nieko įspūdingo nepademonstravo ikisezoninėse draugiškose rungtynėse, by default stiliumi laimėjo simbolinį Joano Gamperio trofėjų ir pradėjo Ispanijos pirmenybes.
Įsijautę ir nekantrūs apžvalgininkai tuoj pat pradėjo "patarinėti" treneriui, ką reikia daryti ir kokiu stiliumi žaisti.
Absurdo viršūnę pasiekė viena Rusijoje parašyta publikacija, kurios autorius pasipūtėlišku stiliumi prognozavo, jog "J. Gamperio trofėjus bus vieninteliu, kurį savo pirmame sezone iškovos Luisas Enrique ir "Barcelona". (Įdomu, kaip dabar jaučiasi tas rašeiva - aut.past.).
Ispanijos čempionato pirmojo turo rungtynėse, kuriose "Barcelona" namuose susitiko su pirmenybių naujoke "Elche", "Camp Nou" stadione susirinkusius žiūrovus pralinksmino uždususi, matyt, nuo vaikymo ir panikos, po stadiono veją besiblaškanti juoda katė.
Vis tik reikia pripažinti, kad iškištas katės liežuvis, žibančios akys ir iššiepti nasrai - vaizdelis ne iš pačių mieliausių, nors daugeliui tai ir sukėlė juoką.
Prietaringiems žmonėms šio gyvūno pasirodymas asocijuojasi su nelaimėmis ir velniu. Vieni stengiasi neiti tuo keliu, kuriuo perbėga juoda katė, kiti - čiumpa už sagos ir eina atbuli, o po to nusispjauna. Nežinia, ar Claudio Bravo prietaringas, tačiau vartininką vaizdo kameros užfiksavo išėjusį tolokai nuo savo vartų, kai prie jų pasirodė "gato negro".
Katę galų gale pagavo stadiono personalas ir "išprašė" nuo vejos, o toks netikėtas murklės vizitas, kaip ten bebūtų, išėjo į naudą. Aštuonis pirmus Ispanijos čempionato turus į C. Bravo vartus neįskriejo nė vienas įvartis. "Barcelona" iškovojo septynias "sausas" pergales bei nulinėmis lygiosiomis sužaidė su "Malaga". Beje, tas mačas tapo pirmu nemaloniu sezono siurprizu.
Katalonai startavo ir Čempionų lygoje. Debiutiniame sezono mače jie 1:0 įveikė Kipro čempioną Nikosijo APOEL, tačiau po to 2:3 turėjo pripažinti "Paris Saint-Germain" pranašumą, o ekipos vartus gynęs Marcas-Andre ter Stegenas sulaukė pirmų kritikos antausių iš žiniasklaidos.
Nors sezono pradžioje patirta nesėkmė dar nebuvo tokia fatališka ir neturėjo skaudžių pasekmių turnyrine prasme, ji atskleidė pavojingą tendenciją: "Barcelona" saugų linija neveikė.
Tai reiškė tik viena - jei daugelį varžovų katalonai gali nugalėti, nes turi "ant popieriaus" stipresnę komandą, tai mačuose su galingais oponentais Luiso Enrique auklėtinių laukia labai dideli nemalonumai.
Tokius nuogąstavimus dar labiau patvirtino pirmasis sezono "El Clasico" mūšis. Tai buvo pirmosios oficialios rungtynės, kurias "Barcelona" sudėtyje sužaidė po diskvalifikacijos sugrįžęs Luisas Suarezas. Urugvajiečio debiutas pavyko - jis atliko rezultatyvų perdavimą, "Barcelona" pirmoji išsiveržė į priekį, tačiau pelnytą pergalę rezultatu 3:1 šventė Madrido "Real".
Tuomet vis dar optimalios sudėties ieškojęs Luisas Enrique eksperimentų nevengė ir principinėse rungtynėse. Daugelio nuostabai dvikovoje su Carlo Ancelotti vienuolike jis į aikštę išleido Xavi, Luisą Suarezą "pastatė" dešiniajame atakos flange (tai reiškė, kad L. Messi žaidė centre - aut.past.), o kairiojo gynėjo funkcijas patikėjo nejudriam Jeremy Mathieu.
"Laboratoriniai bandymai" baigėsi visišku fiasko. Nepadėjo ir tai, kad treneris, atrodo, suvokęs savo klaidą, pamėgino grąžinti "Barcai" įprastą žaidybinę schemą. "Real" tiesiog suvalgė katalonus aikštės centre, o čia, kaip žinia, yra visas "Barcos" smegenų centras, placdarmas, iškvietimų "centriukas", atminties matrica ir dar šimtas sparnuotų apibūdinimų.
Lyg to būtų mažai, jau kitą savaitę "Barcelona" gavo dar vieną skambų antausį nacionalinėse pirmenybėse. Šįkart katalonus jų pačių tvirtovėje 1:0 įveikė buvusi Luiso Enrique komanda Vigo "Celta".
Aliarmo signalas suskambėjo labai garsiai.
Krizės nublokšti
Metų pabaiga Antonio Gaudi mieste nieko gero nežadėjo, nors "Barcelona" ir sužaidė keletą labai solidžių rungtynių.
Luiso Enrique auklėtiniai vienodais rezultatais 5:1 pervažiavo "Espanyol" ir "Sevilla", puikiu stiliumi 3:1 namuose įveikė "Paris Saint-Germain" vienuolikę Čempionų lygoje, tačiau gruodžio viduryje vėl tėškėsi veidu į žemę - lygiosios 0:0 su "Getafe".
Dar lapkričio pabaigoje "medžioklės sezoną" paskelbęs Luisas Enrique po mačo su Madrido priemiesčio komanda ironiškai prognozavo "labai gerą artėjančią savaitę".
Ironija lieka ironija suprantantiems, tačiau daugelį sirgalių trenerio ramybė siutino. Kiekvienoje spaudos konferencijoje, kuomet žurnalistai strategui užduodavo klausimą apie jo ateitį, jis meistriškai išsisukdavo nuo tiesaus atsakymo.
Dvidešimt devynerias (!!!) rungtynes visuose turnyruose Luisas Enrique eksperimentavo - dvidešimt devynis kartus jis nuo pat pirmųjų mačo minučių į aikštę leisdavo vis kitokią startinę sudėtį. Nepaisydamas kritikos, nepaisydamas apkalbų ir "geradarių" patarimų.
Netrūko ir išorinių faktorių, kurie ekipos žaidėjų nuotaikas ir moralę veikiausiai bloškė taip žemai, jog žemiau būtų sunku įsivaizduoti. Vadinamasis Neymarogate'as vėl įgavo naują pagreitį, Lionelio Messi (o tiksliau, jo tėvo) nesumokėtų mokesčių byla nukeliavo į teismą, o "Barcelona" prapylė apeliacinę bylą prieš FIFA. Tai reiškė, kad vienerius metus - 2015 metų žiemą ir vasarą - katalonai turės verstis be naujokų, t.y., be to, galbūt labai reikalingo, "kraujo perpylimo".
Pasklido gandai, jog "Barcelona" ketina parduoti L. Messi ir viskas aplink ėmė juoduoti nuo paskalų.
Tačiau ir tai dar buvo ne viskas. Pirmą mačą naujaisiais 2015 metais "Barcelona" žaidė San Sebastiane prieš "Real Sociedad". Prieš ekipą, kurios įveikti katalonai nesugeba įveikti nuo 2007 metų sezono.
Čia ir vėl pasipylė siurprizai. L. Messi ir Neymaras, treneriui leidus, turėjo ilgesnes kalėdines atostogas, tad į klubą grįžo gerokai vėliau nei įprasta. Ką gi, Luisas Enrique abu savo lyderius pasodino ant suolo, o šalia "nutūpė" ir Gerardas Pique, Ivanas Rakitičius bei Danielis Alvesas.
Viskas baigėsi taip, kad blogiau negalima net ir priešui linkėti: "Barcelona" pralaimėjo 0:1, o vienintelį susitikimo įvartį pelnė Jordi Alba. Į savo ekipos vartus, aišku.
Pūlinys sprogo.
Žiniasklaidoje pasipylė gandai, jog Luisas Enrique iškėlė ultimatumą L. Messi dėl neva netinkamo jo elgesio ir požiūrio į treniruotes, taip pat teigta, kad pats argentinietis iškėlė ultimatumą klubo vadovybei - arba jis, arba treneris.
Maža to, kitą dieną "Barcelona" surengė tradicinę atvirą treniruotę, kurią galėjo nemokamai stebėti visi komandos fanai. Joje L. Messi nepasirodė dėl "skrandžio skausmų" ir šis faktas gandus pametėjo į kitą dimensiją. Puse lūpų teigta, kad taip argentinietis bando atkeršyti Luisui Enrique už tai, kad šis mače San Sebastiane neleido jo į aikštę nuo pat pirmųjų minučių, be to, tarp jųdviejų įvyko kažkoks aršus ginčas.
Paaiškėjus, jog "Barcelona" apeliacija dėl draudimo registruoti naujus futbolininkus galutinai atmesta, Katalonijos klube ėmė lėkti galvos. Tiksliau, viena galva - iš pareigų buvo atleistas sporto direktorius Andoni Zubizaretta. Jo padėjėju dirbęs Carlesas Puyolis pasitraukė pats.
"Aš esu dėkingas klubui už galimybę pamatyti kitokią jo pusę. Per pusketvirto mėnesio aš daug ko išmokau ir daug ką supratau. Dabar tiesiog noriu savo gyvenime išbandyti ką nors kito", - mįslingai kalbėjo atsisveikindamas C. Puyolis, palikdamas sąmokslo teorijų mėgėjams spėlioti, kas yra ta "kita klubo pusė", kurios dabar taip purtosi buvęs ilgametis "Barcos" stabas ir kapitonas.
Skandalą vainikavo Jose Maria Bartomeu pareiškimas, jog šių metų vasarą bus skelbiami priešlaikiniai klubo prezidento rinkimai. Tuometinis "Barcelona" vadovas juos skelbti buvo raginamas dar nuo 2014-ųjų pradžios, kuomet perėmė postą iš atsistatydinusio Sandro Rosellio, tačiau tiek pats J. M. Bartomeu, tiek jo komanda nuolat pabrėždavo galintys ir norintys dirbti toliau.
Vis tik 2015-ųjų pradžioje atmosfera klube buvo tokia pasibaisėtina, jog vieninteliu paaiškinimu dėl skelbiamų rinkimų tapo frazė "tam, kad nuslūgtų įtampa". To, atrodo, pakako.
Net 68 procentus apklaustų "Barcelona" sirgalių netenkino sprendimas atleisti A. Zubizarretą iš sporto direktoriaus pareigų, du trečdaliai fanų reikalavo Luiso Enrique galvos.
Tačiau tuomet atėjo sausio vidurys...
Bus daugiau...
fcbarcelona.lt
