B. Spietinis: „Kam eiti į aikštę, jei netiki savo jėgomis“

B. Spietinis visą šį sezoną išlaikė pavydėtiną stabilumą, žaisdamas vadinamojo „stulpo“ pozicijoje. Tas stabilumas „Vikingams“ pirmąkart istorijoje garantavo antrąją vietą, nepaisant to, kad seriją su Gargždų „Pramogomis“ jonaviečiai pradėjo pralaimėjimu.

„Mes įrodėme, kad esame „Vikingai“, - po istorinių rungtynių, kurios Jonavos klubui dovanojo kelialapį į finalą, sakė tuomet įvartį pelnęs ir rezultatyvų perdavimą atlikęs B. Spietinis.

Vėlesnę istorijos dalį jau žinote – pirmose finalo rungtynėse „Vikingai“ prieš „Vytį“ neatsilaikė, o likus dienai iki antrųjų rungtynių – čempionatas iš pradžių buvo nukeltas, o dar vėliau ir užbaigtas.

„Jei būtumėm turėję dar galimybę sužaisti su „Vyčiu“, tai neabejotinai būtumėm atidavę visas likusias jėgas. Intrigos, tikiu, kad būtų daugiau nei pirmoje dvikovoje. Kita vertus, būkim biedni, bet teisingi – „Vytis“ šį sezoną buvo pajėgesnis, kiekvieną dieną turėjo visavertes treniruotes ir aikštėje atrodė užtikrintesnis. Vis tik, aš mėgstu kartoti: kam eiti į aikštę, jei netiki savo jėgomis?“, - kalbėjo puolėjas.

-Grįžkime trumpam į pirmąsias finalo rungtynes. Tuomet prieš „Vytį“ kėlinį lyg ir atsilaikėte. Ar gali būti, kad po pertraukos tiesiog nebebuvo jėgų, kurias išeikvojote vos prieš kelias dienas įtemptose rungtynėse su Gargždų „Pramogomis“?

-Nesakyčiau, kad atsilaikėme. Mes stengėmės žaisti savo žaidimą. Futsalas yra toks žaidimas, kuriame laimi tas, kuris padaro mažiau klaidų. Mes tą dieną padarėme per daug klaidų, o tokios komandos kaip „Vytis“ naudojasi net tada, kai jiems atsiranda pusprogė. Dėl jėgų tai, žinoma, nebuvome geriausios kondicijos, bet toks yra čempionato formatas, todėl pasiteisinimų neieškome.

-Žaidžiate „stulpo“ pozicijoje. Gal galite mažiau besidomintiems futsalo mėgėjams paaiškinti, kas tai per pozicija?

-Šioje pozicijoje dažniausiai žaidžia aukšti, fiziškai stiprūs žaidėjai. Jų pagrindinė užduotis – prilaikyti kamuolį varžovų aikštės pusėje, pritraukti kelis žaidėjus, kad atsilaisvintų komandos draugai ir privalo išnaudoti sukurtas progas.

-Ar sekate, kokia situacija dėl rinktinės rungtynių su Juodkalnija?

-Tiesą pasakius, nelabai ką žinau. Tik tiek, kad atkrintamųjų varžybų etape lengvų komandų Lietuvai nėra. Tuo pačiu, tikiu, kad per pasiruošimą gausime visą informaciją apie varžovus iš trenerių štabo ir būsime pasiruošę žengti į kitą etapą.

-Nesigailite, kad pasaulio čempionatas buvo nukeltas?

-Žinoma, kažkiek liūdesio yra, bet manau, kad mums tai gali išeiti į naudą. Turėsime papildomus metus čempionatui pasiruošti.

-Kuo šiuo metu užsiimate?

-Ne paslaptis, kad Lietuvoje iš futsalo niekas neišgyvena, kaip ir iš daugumos futbolo klubų, tai šiuo metu dirbu, sportuoju su lauko futbolo komanda, kol sugrįš futsalo treneriai iš Ukrainos.

-Treniruojatės su „Jonava“?

-Taip. Praėjusiais metais treniravomės visus metus salėje. Planas buvo treniruotis ir po Lietuvos futsal čempionato, tačiau karantinas sujaukė visus planus, o sėdėti namuose sunku. Prisiversti treniruotis individualiai taip pat sunku, todėl sportinę formą palaikau su futbolo komanda. Kol kas niekas neaišku, laukiame žinių iš federacijos bei trenerių, koks bus kitas žingsnis.

-Tai žaisite pirmoje didžiojo futbolo lygoje ar ne?

-Kol niekas nepaaiškėjo dėl futsalo, ruošiuosi padėti savo miesto komandai pirmoje lygoje.

-Kokie „Jonavos“ tikslai šiame sezone?

-Šiais metais pirmoje lygoje bus neįprasta sistema. Pirmą ratą visos komandos sužais tarpusavy, antrą ratą komandos suskils į dvi grupes: 1-8 ir 9-14. Komandos vadovai kelia tikslus patekti į aštuntuką, tačiau komandos treneris Eisvinas Utyra ne kartą pasakęs, kad futbole yra tik viena vieta.

-Pirma?

-Būtent (juokiasi).