Futbolo pasaulyje nuolatos kalbama apie talentingiausius ir perspektyviausius futbolininkus, kurie netrukus turėtų tapti ryškiausiomis šio sporto žvaigždėmis. Nuo 2003 metų talentingiausiam pasaulio žaidėjui yra įteikiamas „Auksinio berniuko“ apdovanojimas, į kurį pretenduoja visi 20-ties metų amžiaus arba jaunesni futbolininkai.
Tačiau ar visi šį apdovanojimą gavę žaidėjai tapdavo ryškiausiomis pasaulio futbolo žvaigždėmis? Artėjant 2017 metų „Auksinio berniuko“ nugalėtojo paskelbimui, Eurofootball.lt nusprendė pasidomėti, kaip susiklostė visų šį apdovanojimą laimėjusių žaidėjų karjeros ir kur tuo metu rungtyniavo garsiausi žaidėjai, kuriems šio titulo laimėti nepavyko.
Pirmoji dalis: 2003 metai – Rafaelis van der Vaartas
Antroji dalis: 2004 metai – Wayne`as Rooney
Ketvirtoji šio straipsnio dalis – pirmadienį.
2005 metai: Lionelis Messi
Tuometinė ekipa: „Barcelona“
Dabartinė ekipa: „Barcelona“
Nuo pat vaikystės Lionelis Messi palaikė „Newell‘s Old Boys“ klubą, o sulaukęs vos šešerių metų amžiaus jis prisijungė prie šio klubo jaunimo akademijos. Nors jaunimo ekipoje jis iš karto išsiskyrė savo talentu, jo futbolo karjerai jau netrukus iškilo rimta grėsmė. Tuo metu dešimties metų berniukui buvo diagnozuotas augimo hormono trūkumas, dėl kurio vaikui buvo reikalingas brangus gydymas, kainavęs maždaug 900 dolerių per mėnesį. Nors iš pradžių „Newell‘s“ klubas žadėjo padengti gydymą, vėliau šio pažado jie išsižadėjo, o dėl šalyje vyravusios krizės, galimybės persivilioti jaunąjį talentą turėjo atsisakyti ir „River Plate“ komanda, tad L. Messi tėvams teko ieškoti kitų alternatyvų.
Jaunojo futbolininko šeima nusprendė laimės ieškoti Europoje: L. Messi turėjo giminių Katalonijoje, o jie padėjo suorganizuoti žaidėjui peržiūrą „Barcelona“ klube. 2000 rugsėjį jis atvyko į komandos peržiūrą, o už žaidėjų perėjimą tuo metu atsakingas Charly Rexachas iš karto priėmė sprendimą pasirašyti sutartį su jaunuoju talentu. Visgi, įtikinti klubo vadovybę jam nebuvo lengva – tuo metu Europoje tokių jaunų žaidėjų iš užsienio komandos į savo akademijas beveik niekada nesikviesdavo. Galiausiai L. Messi šeimai pabodo laukti „Barcos“ sprendimo ir gruodžio 14 dieną jie įteikė klubui ultimatumą: arba klubas įrodo, jog yra pasiruošęs priimti argentinietį, arba jie ieškosis kitų variantų. C. Raxachas į tai sureagavo nedvejodamas: neradęs jokio popieriaus lapo, jis pirmąjį L. Messi kontraktą surašė tiesiog ant popierinės servetėlės.
2001 metų vasarį jaunasis argentinietis su šeima persikėlė į Barseloną, o per šešerius metus „Newell‘s“ jaunimo ekipose jis iš viso pelnė beveik 500 įvarčių. Pratęsti tokį sėkmingą žaidimą nebuvo taip paprasta, o persikėlus į Europą pirmieji metai jam buvo itin sunkūs. Visų pirma dėl konflikto su „Newell‘s“ ekipa, L. Messi negalėjo žaisti oficialiose rungtynėse net už „Barcos“ jaunimą, tad žaidėjui proga pasirodyti aikštėje būdavo suteikta tik draugiškose rungtynėse ir Katalonijos lygoje. Negalėdamas žaisti futbolo ir taip drovus berniukas sunkiai pritapo ir prie savo bendraamžių „Barcelona“ jaunimo ekipoje – jo komandos draugai vėliau pripažino, jog L. Messi buvo toks tylus, kad dauguma iš jų manė, jog argentinietis yra nebylys. Jaunajam talentui tikrai nepadėjo ir tai, kad po kurio laiko futbolininko mama su šeima sugrįžo gyventi į Rosariją, o Leo Ispanijoje liko gyventi tik su tėčiu. Nenuostabu, jog netrukus jis pradėjo ilgėtis savo šeimos bei namų Argentinoje.
Viskas pasikeitė tada, kai 2002 metų vasarį žaidėjui pagaliau buvo suteikta galimybė dalyvauti oficialiuose mačuose. Žaisdamas visuose turnyruose berniukas tapo daug drąsesniu bei netruko surasti bendrą kalbą bei susidraugauti su komandos draugais, o būdamas 14 metų ir pabaigęs savo gydymą, futbolininkas tapo vis sunkiau sustabdoma jėga jaunimo turnyruose. Jau pirmąjame savo sezone jaunimo čempionate jis pelnė 36 įvarčius, o „Barcos“ akademijos komanda laimėjo visus įmanomus trofėjus. Tokie žaidėjo pasirodymai atkreipė ir kitų Europos klubų dėmesį, tačiau L. Messi, skirtingai nuo kai kurių komandos draugų, nusprendė atsisakyti „Arsenal“ pasiūlymo ir liko Katalonijoje.
Gražiausi L. Messi žaidimo ekizodai „Barcelona“ jaunimo ekipoje:
2003-2004 metų sezone, per rinktinių langą, „Barcai“ trūko futbolininkų treniruotėms, o vienas iš jaunimo atstovų, pakviestų padirbėti su pagrindiniais žaidėjais, buvo ir greitai per komandos akademijos lygmenis kilęs Leo.
„Jis sunaikino mus visus... Futbolininkai tiesiog versdavo jį ant žemės bijodami būti išjuokti šio vaiko, tačiau jis tiesiog atsistodavo ir žaisdavo toliau. Jis apsivarydavo tris, keturis žaidėjus ir pelnydavo įvartį. Tuo metu prieš jį nervuotai atrodė net ir startinės vienuolikės gynėjai. Jis atrodė kaip ateivis“, - apie pirmąsias L. Messio treniruotes prisiminimais dalijosi tuometinis „Barcos“ žaidėjas Ludovicas Giuly.
Šansą debiutui pagrindinėje ekipoje L. Messi gavo dar būdamas 16 metų, keturių mėnesių ir 23 dienų amžiaus. Jam užteko vos 15 minučių rungtynėse su „Porto“, kad įtikintų komandos trenerius leisti jam nuolatos treniruotis su antrąją komanda, o kartą per savaitę gauti galimybę pasivaržyti ir su pagrindiniais „Barcos“ žaidėjas. Jau po pirmosios jo treniruotės su „Barcos“ žvaigždėmis, apie jį kalbėjo visi šios komandos futbolininkai. Tuometinis komandos lyderis Ronaldinho po šios treniruotės kalbėdamas su komandos draugais pareiškė, jog šis jaunuolis taps geresniu futbolininku už jį. Brazilas vėliau stengėsi susidraugauti su jaunuoju talentu, vadindamas jį „jaunuoju broliuku“, o toks komandos žvaigždės dėmesys leido argentiniečiui labai lengvai adaptuotis prie pirmosios komandos.
Tiesa, pirmąjame sezone „Barcelona B“ ekipoje jam rungtynių metu parodyti save buvo nelengva. Varžovai buvo daug vyresni ir fiziškai stipresni, o pats futbolininkas treniruotėse skyrė didžiulį dėmesį bandydamas priaugti svorio bei tapti stipresniu.
2004-2005 metų sezono metu L. Messi jau gaudavo vis daugiau žaidybinio laiko antroje „Barcos“ komandoje, o galiausiai F. Rijkaardas pirmą kartą nuo žaidėjo debiuto prieš „Porto“ pakvietė jį ir į pagrindinę komandos sudėtį. Tuo metu Ronaldinho žaidė kairiąjame puolimo flange, kuriame jaunimo ekipoje rungtyniavo ir Leo, tad komandos treneris nusprendė savo jaunąjį argentinietį statyti į dešinę. Nors iš pradžių L. Messi nebuvo patenkintas tokiomis olando idėjomis, vėliau jis būtent šioje pozicijoje debiutavo ir oficialiose rungtynėse. Būdamas 17 metų, trijų mėnesių ir 22 dienų amžiaus, jis tapo jauniausiu ekipoje oficialių mačą sužaidusiu futbolininku. Negana to, gegužės pirmą dieną jis pelnė savo pirmąjį įvartį už pagrindinę ekipą bei tapo jauniausiu įvartį oficialiame mače pagrindinėje ekipoje pelniusiu žaidėju. Negana to, su komanda tą sezoną jis džiaugėsi ir „La Liga“ nugalėtojų titulu.
Vasarą L. Messi sublizgėjo atstovaudamas Argentinos jaunimo iki 20 metų rinktinei Pasaulio jaunimo pirmenybėse: argentinietis pelnė 6 įvarčius ir padėjo savo ekipai iškovoti auksą. Negana to žaidėjas laimėjo tiek „Auksinio batelio“, tiek „Auksinio kamuolio“ apdovanojimus šiame čempionate, o tokie pasirodymai jaunimo lygmenyje leido jam gauti šansą debiutuoti ir vyrų rinktinėje. Būtent šios jaunimo pirmenybės tapo labai svarbiu argumentu ir jį išrenkant 2005 metų „Auksiniu berniuku“.
Gražiausi L. Messi žaidimo epizodai U-20 Pasaulio čempionate:
Sulaukęs 18 metų L. Messi pasirašė pirmąjį kontraktą su pagrindine „Barcelona“ ekipa. Tuo metu žaidėjo sutartis galiojo iki 2010 metų, o joje buvo numatyta 150 milijonų eurų išpirkos galimybė. Visgi, jau po dviejų mėnesių žaidėjas galėjo palikti „Barcą“ – draugiškose rungtynėse prieš „Juventus“ jis sužaidė tokį įspūdingą mačą, kad Milano „Inter“ pateikė 150 milijonų eurų pasiūlymą, o pačiam futbolininkui siūlė trigubai didesnę algą. Šis transferas tuo metu būtų daugiau nei dvigubai pagerinęs iki tol buvusį transferų rekordą, tačiau argentinietis dar kartą nusprendė išlikti lojalus katalonų ekipai. Kaip vėliau pripažino tuometinis komandos prezidentas Juanas Laporta, tai buvo vienintelis kartas per visą klubo istoriją, kai ekipa galėjo prarasti šį futbolininką. Supratę, jog reikia imtis veiksmų, kad apsaugotų save nuo tos pačios situacijos, „Barca“ vos trys mėnesiai nuo prieš tai pasirašytos sutarties, pateikė žaidėjui dar vieną sutarties pasiūlymą – padidindami tiek futbolininko algą, tiek jo išpirką, tiek pratęsdami kontrakto pabaigos datą iki 2014 metų.
Nors 2005-2006 metų sezone argentinietis jau buvo startinės sudėties žaidėjas, koją jam kišo traumos, dėl kurių puolėjas iš viso sužaidė 25 mačus ir pelnė 8 įvarčius. Futbolininkas buvo taip nusivylęs tuo, kad dėl traumos praleido Čempionų lygos finalą, jog po „Barcos“ pergalės jis su komanda nešventė iškovoto titulo. Jau vėliau L. Messi pripažino, kad labai gailisi šio savo veiksmo.
Kitą sezoną „Barcelona“ nesugebėjo iškovoti nė vieno titulo, tačiau Leo žvaigždė spindėjo vis ryškiau. Nepaisant to, jog jam ir vėl teko kovoti su traumomis, puolėjas jau pelnė 17 įvarčių, įskaitant įspūdingą pasirodymą „El Clasico“ dvikovoje. 2007 metų kovo 10 dieną jis tapo pirmuoju žaidėju per 12 metų „Real“ ir „Barcelona“ akistatoje pelniusiu „hat-tricką“. Toks futbolininko sezonas buvo įvertintas ir futbolo visuomenės – tų metų „Ballon d'Or“ balsavime jis liko trečias.
L. Messi „hat-trickas“ rungtynėse prieš „Real“:
Kitas sezonas tiek žaidėjui, tiek klubui ir vėl buvo panašūs: L. Messi dažnai buvo priverstas praleisti rungtynes dėl patiriamų raumenų traumų, o „Barca“ dar kartą liko be titulų. Galiausiai, už žaidėjo traumas kritikos teko išklausyti ir F. Rijkaardui: komandos gydytojai įspėjo trenerį, jog L. Messi rungtyniaudamas gali dar kartą susižeisti bei rekomendavo futbolininkui skirti poilsio, tačiau strategas nusprendė vis tiek leisti savo žvaigždę į aikštę. To pasėkmė – patirta trauma, po kurios komandos kapitonas Carlesas Puyolis pareiškė, jog treneris patiria spaudimą iš žiniasklaidos, kurie reikalauja leisti argentinietį į aikštę kiekvienose rungtynėse, nesuteikiant jam reikalingo poilsio.
Šį kartą „Ballon d'Or“ balsavime jis liko antras, o komanda nusprendė imtis veiksmų kovojant su futbolininko raumenų traumomis. Ekipa buvo pasiryžusi daryti viską kas tik įmanoma: keitė žaidėjo treniruočių rutiną, mitybą ir net stengėsi įtakoti sportininko laisvalaikį po treniruočių. Negana to, jie nusamdė specialų fizioterapeutą, kuris vykdavo su žaidėju į Argentiną, kai šis išvykdavo atstovauti savo nacionalinei rinktinei.
Pokyčiai davė naudos ir žaidėjo ateinantį sezoną traumos nebekamavo, o visą tai L. Messi puikiai išnaudojo futbolo aikštėse. 2008-2009 metų sezone jis per 51 rungtynes pelnė 38 įvarčius, o su 9 tiksliais smūgiais Čempionų lygoje jis tapo jauniausiu šiame turnyre rezultatyviausio žaidėjo titulą laimėjusiu futbolininku. Sustabdyti argentiniečio ir „Barcos“ tą sezoną negalėjo niekas – katalonai per vienerius metus iškovojo šešis titulus, o tai, kad argentinietis bus naujasis „Ballon d'Or“ savininkas buvo aišku dar prieš balsavimo pabaigą. Tiek šį apdovanojimą, tiek FIFA metų žaidėjo titulą jis gavo savo varžovus aplenkdamas rekordine persvara per visą balsavimo istoriją.
Įspūdingiausi L. Messi žaidimo epizodai 2008-2009 metų sezone:
Įspūdingai L. Messi žaidė ir kitą sezoną. Nors Čempionų lygoje „Barcelona“ pusfinalyje pralaimėjo prieš „Inter“, aštuonis įvarčius turnyre pelnęs puolėjas antrą kartą iš eilės tapo rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju. Rezultatyviausias jis buvo ir „La Liga“ pirmenybėse, kur su 34 įvarčiais jis padėjo savo ekipai antrą kartą iš eilės laimėti Ispanijos čempionatą, per visa sezoną patiriant vos vieną nesėkmę. Nors argentiniečiui nepavyko pasiekti gerų rezultatų Pasaulio čempionate atstovaujant Argentinos rinktinei, jis dar kartą iškovojo geriausio metų žaidėjo titulą - „FIFA Ballon d'Or“ trofėjų. Beje, būtent tais metais susijungė FIFA metų žaidėjo ir „Ballon d'Or“ apdovanojimai, o pasikeitusi geriausio žaidėjo išrinkimo tvarka bvuo naudinga L. Messi. Jei pagal naujuosius balsavimo nuostatus jis liko pirmas, tai pagal seniau vykusią tvarką jam nebūtų pavykę patekti net ir tarp trijų geriausių žaidėjų.
2010-2011 metų sezone L. Messi demonstravo dar geresnius rezultatus sumušdamas dar daugiau rekordų. Per sezoną pelnęs 53 įvarčius ir atlikęs 24 rezultatyvius perdavimus jis ne tik tapo daugiausiai įvarčių per vieną sezoną „Barcelona“ ekipoje pelniusiu žaidėju, tačiau ir pirmuoju futbolininku rungtyniaujančiu Ispanijoje, kuriam pavyko vieno sezono metu pelnyti daugiau nei 50 įvarčių. Tokį žaidėjo sezoną vainikavo trečias iš eilės „La Liga“ čempionų titulas ir dar vienas Čempionų lygos nugalėtojų medalis. Po sezono „Barcos“ atstovui trečią kartą iš eilės buvo įteiktas „FIFA Ballon d'Or“ apdovanojimas, o jis tapo vos ketvirtuoju futbolininku per visą istoriją, kuris šį trofėjų laimėjo tris kartus.
Kai futbolo pasaulis manė, jog jau pamatė viską, ką gali šis futbolo talentas, L. Messi sužaidė sezoną, kurio pakartoti gali nebepavykti niekam. 2011-2012 metų sezone argentinietis per 60 rungtynių įmušė net 73 įvarčius ir atliko 29 rezultatyvius perdavimus. Net 10 kartų jis į priešininkų vartus kamuolį siuntė bent tris kartus, o nuo jo kentėjo tiek varžovai Ispanijoje, tiek ir Čempionų lygoje. Šių pirmenybių aštuntfinalyje į „Bayer“ vartus Leo kamuolį tiksliai pasiuntė net penkis kartus – tiek daug kartų pasižymėti per vieną mačą nebuvo pavykę nė vienam žaidėjui per visą lygos istoriją. Iš viso Čempionų lygoje L. Messi pasižymėjo 14 kartų ir tapo vos antruoju futbolininku istorijoje, kuris šiose pirmenybėse rezultatyviausio žaidėjo titulą laimėjo keturis kartus. Negana to, kovą L. Messi tapo rezultatyviausiu visų laikų „Barcelona“ žaidėju, o jo sąskaitoje tuo metu jau buvo 233 įvarčiai. Verta pastebėti, jog tuo metu argentiniečiui buvo viso labo tik 24 metai.
Nepaisant fantastiško L. Messi individualaus žaidimo, „Barcai“ pavyko iškovoti tik „Copa del Rey“ nugalėtojų titulą, o po tokio sezono iš komandos pasitraukė žaidėjui atsiskleisti padėjęs treneris Pepas Guardiola. Po sezono, kuriame puolėjas „La Liga“ pirmenybėse pelnė 50 įvarčių ir pasiekė naują turnyro rekordą, jam teko atsisveikinti su treneriu, su kuriuo jis „Barcelona“ klube iškovojo 14 titulų.
Penki L. Messi įvarčiai rungtynėse su „Bayer“:
Kito sezono pradžioje L. Messi ir toliau mušė įvarčius, o 91 kartą per kalendorinius metus pasižymėjęs puolėjas tapo daugiausiai įvarčių per vienerius metus futbolo istorijoje pelniusiu žaidėju, o su šiuo pasiekimu jis pateko ir į Ginneso rekordų knygą. Nenuostabu, kad po tokių metų jis tapo pirmuoju futbolininku, kuris laimėjo keturis „Ballon d'Or“ trofėjus.
Nors po P. Guardiolos išėjimo „Barcelona“ laimėjo „La Liga“ pirmenybes, o L. Messi per sezoną pelnė 60 įvarčių, sezono pabaigoje katalonų žaidimas nebebuvo toks įspūdingas, o Čempionų lygoje klubui nepavyko atlaikyti kitų komandų konkurencijos. Nelaimėjus svarbiausio sezono trofėjaus, jam teko atsisveikinti ir su galimybėmis laimėti penktą iš eilės „FIFA Ballon d'Or“ apdovanojimą: balsavime užėmęs antrąją vietą jis į priekį užleidęs Cristiano Ronaldo.
2013-2014 metų sezonas atvėrė naują problemą „Barcos“ klube. Čempionų lygos ketvirtfinalyje, po keturių metų be rimtų traumų, L. Messi susižeidė, o be savo lyderio likusi komanda nebebuvo tokia pavojinga. Nors Čempionų lygos pusfinalyje jis bandė sugrįžti į aikštę, tačiau trauma neleido jam pademonstruoti geriausių savo savybių, o „Barcelona“ bendru rezultatu net 0:7 buvo sutriuškinta rungtynėse prieš „Bayern“. Nepaisant to, jog po nesėkmingo komandai sezono, L. Messi antrus metus iš eilės nelaimėjo „FIFA Ballon d'Or“ titulo, kuris ir vėl atiteko C. Ronaldo, katalonų klubas su žaidėju pasirašė naują sutartį, po kurios futbolininkas tapo visų laikų labiausiai apmokamu komandinių sporto šakų atstovu.
Prieš 2014-2015 metų sezoną „Barca“ atnaujino savo sudėtį ir komandos puolimą sustiprino Luisu Suarezu. Kartu su Neymaru ir L. Messi jie sudarė itin galingą ir beveik nesustabdomą puolėjų trio. Per sezoną šie žaidėjai kartu pelnė net 122 įvarčius, o Argentinos futbolo žvaigždės sąskaitoje buvo 58 tikslūs smūgiai. Nieko nestebino tai, jog taip įsisiautėję puolėjai atnešė „Barcelona“ klubui dar vieną „treble“, o Čempionų lygos pusfinalyje L. Messi pelnė ir gražiausią UEFA sezono įvartį į „Bayern“ vartus. Po tokio sezono L. Messi antrą kartą tapo UEFA metų Europos žaidėju bei iškovojo jau penktąjį „FIFA Ballon d'Or“ apdovanojimą.
L. Messi įvartis „Bayern“ į vartus pripažintas UEFA gražiausiu metų įvarčiu:
Kito sezono pradžioje, rugsėjo mėnesį L. Messi patyrė traumą ir be futbolo praleido beveik du mėnesius, o į aikštę žaidėjas grįžo įsimintinose „Barcelona“ rungtynėse su „Real“, kurias katalonai laimėjo net 4:0. Nors apginti nugalėtojų titulo Čempionų lygoje jam su komandos draugais nepavyko, tačiau Ispanijoje jie iškovojo visus įmanomus trofėjus. Pats argentinietis nebebuvo toks rezultatyvus, tačiau per sezoną vis tiek pelnė 41 įvartį.
2016 metų gegužę L. Messi dalyvavo ir itin nemalonioje procedūroje už aikštės ribų. Dar prieš tris metus pradėtame tyrime dėl mokesčių slėpimo, jis kartu su savo tėvu buvo priverstas dalyvauti trijuose teismo posėdžiuose. Nors futbolininkas teisme teigė, jog apie tai nieko nežinojo, o jam rūpėjo tik futbolas, galiausiai sportininkas buvo pripažintas kaltu, o už tai jam buvo skirta metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei daugiau nei dviejų milijonų bauda. Visgi, į kalėjimą argentiniečiui keliauti neteko – pagal Ispanijos įstatymus mažiau nei dviejų metų trukmės laisvės atėmimai yra tik lygtiniai, tad futbolininkas už grotų po šio teismo sprendimo nesėdo.
2016-2017 metų sezone Argentinos futbolo žvaigždė sužaidė dar vieną individualiai gerą sezoną ir per jį pelnęs 54 įvarčius jis ketvirtą kartą per karjerą laimėjo Europos „Auksinio batelio“ apdovanojimą. Visgi, komandai sezonas buvo toks sėkmingas – L. Messi su savo komandos draugais džiaugėsi tik „Copa del Rey“ nugalėtojų titulu.
Šią vasarą pasirodė daugybė kalbų apie galimą L. Messi išvykimą iš „Barcelona“ klubo. Buvo kalbama, jog žaidėjas nebuvo patenkintas komandos veiksmais transferų rinkoje, o pats futbolininkas delsia pasirašyti naują sutartį su katalonų klubu, kuri galioja tik iki kitų metų vasaros. Visgi, aikštėje L. Messi yra tikras lyderis – per pirmuosius 8 sezono mačus jis jau pelnė 12 įvarčių, iš kurių net 9 krito į „Barcos“ varžovų vartus „La Liga“ pirmenybėse. Argentiniečio sąskaitoje jau dabar yra daugiau nei 500 įvarčių „Barcelona“ gretose, o įspūdinga sezono pradžia leidžia neabejoti, kad šie skaičiai dar tikrai nėra galutiniai, o pats žaidėjas dar ne kartą bus minimas tarp pretendentų laimėti svarbiausius individualius trofėjus.
Atstovaudamas savo šalies rinktinei L. Messi jau yra sužaidęs 120 mačų ir pelnęs 58 įvarčius. Viskas ko trūksta jo karjeroje atstovaujant gimtąją šalį – titulas su vyrų rinktine. Tiek U-20 pasaulio pirmenybes, tiek Olimpines žaidynes laimėjęs futbolininkas su Argentinos nacionaline ekipa titulų dar neiškovojo. Nors tiek 2014 metų Pasaulio čempionate, tiek „Copa America“ turnyre (tris kartus) jam buvo pavykę su rinktine pasiekti finalą, tačiau finale jam triumfuoti rinktinės gretose vis dar nepavyko. Po nesėkmės 2016 metų „Copa America“ finale L. Messi buvo paskelbęs apie savo karjeros nacionalinėje rinktinėje pabaigą, tačiau praėjus vos keletui savaičių jis pakeitė savo sprendimą ir sugrįžo į Argentinos rinktinę.
Įsimintiniausi L. Messi žaidimo epizodai atstovaujant Argentinos rinktinei:
Lionelio Messi karjera:
2001- metai „Barcelona“ – 591 rungtynės, 519 įvarčių;
Argentinos rinktinė – 120 rungtynių, 58 įvarčiai.
Garsiausi šios amžiaus grupės (1985-1986 metų gimimo) žaidėjai, kurie nelaimėjo šio titulo:
Cristiano Ronaldo, Lukašas Podolskis, Mario Gomezas, Luka Modričius, Hulkas, Sergio Ramosas, Nani, Davidas Silva, Vincentas Kompany, Manuelis Neueris.
Prieš paskelbiant 2005 metų „Auksinio berniuko“ trofėjaus nugalėtoją, intriga dėl to, kuriam žaidėjui atiteks šis titulas išliko iki pat paskutinių akimirkų, tačiau galiausiai kiti pretendentai negalėjo pranokti L. Messi magijos.
Antrus metus iš eilės be „Auksinio berniuko“ apdovanojimo likęs Cristiano Ronaldo, visiems laikams prarado galimybę iškovoti šį trofėjų. Portugalo 2004-2005 metų sezonas buvo panašus į pirmąjį „United“ gretose – 50 rungtynių ir 9 įvarčiai, iš kurių tik 5 „Premier“ lygoje ir nė vieno Čempionų lygoje. Šįkart jam atsigriebti nepavyko ir rinktinėje, kurioje per 11 mačų jis pelnė du įvarčius, tad puikus L. Messi pasirodymas Pasaulio jaunimo pirmenybėse dar kartą nusvėrė pasaulio žurnalistų simpatijas nuo C. Ronaldo bei paliko jį be du metus taip arti buvusio trofėjaus.
Stipriu kandidatu laimėti „Auksinio berniuko“ apdovanojimą buvo ir Lukašas Podolskis. Dar prieš tai buvusį sezoną jau mušęs 10 įvarčių „Bundesliga“ pirmenybėse, jis su „Koln“ iškrito iš šio čempionato bei buvo priverstas varžytis antroje Vokietijos lygoje. Nors šioje lygoje jis pelnė 24 įvarčius, surinkti pergalei reikiamų balsų jam nepadėjo net ir 8 įvarčiai per 12 mačų Vokietijos rintinėje. Visgi, jei „Koln“ klubas nebūtų iškritęs į žemesnę lygą, o vokietis būtų pratęsęs savo sėkmingą žaidimą „Bundesliga“ pirmenybėse, realu, jog žaidėjas būtų turėjęs didelius šansus atsiimti „Auksinio berniuko“ apdovanojimą.
Sergio Ramosas 2005 metais jau buvo puikiai žinomas tiek Ispanijoje, tiek už jos ribų. Po puikaus sezono „Sevilla“ ekipoje, už tuo metu dešinio krašto gynėjo pozicijoje žaidusį futbolininką „Real“ nepagailėjo tuo metu didžiulės 27 milijonų eurų sumos. Jei dabar tokia kaina nieko nestebintų, tai tuo metu S. Ramosas tapo brangiausiu visų laikų Ispanijos paaugliu – už jokį kitą 20 metų dar nesulaukusį ispaną niekas nebuvo sumokėjęs tokio dydžio išpirkos. Gynėjas ir toliau nesustojo bei netruko atrasti savo vietos tiek startinėje „Real“, tiek Ispanijos rinktinės sudėtyje.
Kitas jau tuo metu savo perspektyvą rodęs gynėjas – Vincentas Kompany. Tiesa, skirtingai nei S. Ramosas, jis dar nežaidė vienoje iš stipriausių Europos lygų – belgas rungtyniavo gimtinės „Anderlecht“ klube. Šioje ekipoje jis buvo svarbiausias savo pozicijos žaidėjas, o futbolininkui galimybę pasirodyti aikštėje jau suteikdavo ir Belgijos nacionalinės rinktinės treneriai.
Nani savo profesionalo karjerą pradėjo tik 2005 metų vasarą, tačiau netruko debiutuoti „Sporting“ ekipoje, o šios komandos treneriai jam palaipsniui skirdavo vis daugiau laiko. Mario Gomezas tuo metu jau buvo „Stuttgart“ klubo atstovas ir sulaukdavo savo šansų „Bundesliga“ pirmenybėse, tačiau rezultatyvumu jam sužibėti dar nebuvo pavykę.
Davidas Silva tuo metu priklausė „Valencia“ ekipai, tačiau jam šis klubas dar nebuvo linkęs suteikti galimybių parodyti savo sugebėjimus. Iš pradžių žaidėjas buvo siunčiamas į antrąją Ispanijos lygą, o 2005 metų vasarą buvo išnuomotas į Ispanijos aukščiausios lygos „Celta“ komandą, kurioje jam buvo suteikta daug galimybių įrodyti savo meistriškumą.
Tuo tarpu būtent 2005 metais Zagrebo „Dinamo“ suprato, koks talentingas yra Luka Modričius. Komanda buvo dar kartą jį išnuomavusi, šįkart į Kroatijos pirmenybių „Inter Zaprešič“ klubą, o jaunasis saugas sugebėjo atvesti šią ekipą į antrąją poziciją Kroatijos čempionate. Iš arti pamatę savo talento pasirodymą, „Dinamo“ vadovai ne tik metė jį į startinę savo komandos sudėtį, tačiau ir pasirašė net 10 metų trukmės sutartį.
Manuelis Neueris tuo metu aukšto lygio pratikos dar nebuvo gavęs. Nors jis jau buvo kviečiamas į Vokietijos jaunimo iki 19 metų rinktinę, kurioje buvo pagrindiniu vartininku, atstovaujant „Schalke“ dubleriams jam teko vartus ginti vos penktoje Vokietijos lygoje.
2005 metais būtų buvę beprotiškai sunku surasti tikinčių Hulko galimybėmis tapti fulbolo pasaulio žvaigžde. Brazilas neįsitvirtino savo šalies „Vitoria“ ekipoje bei laimės ieškoti pasuko į Japoniją. Visgi, net ir ten šiam žaidėjui sėkmingai pasirodyti nepavyko – vos vieną įvartį Japonijos aukščiausioje lygoje per metus pelnęs Hulkas po tokio sezono buvo skolinamas į antros pagal pajėgumą šios šalies futbolo lygos klubą. Nieko tikriausiai nestebina, jog tuo metu futbolininku nesidomėjo ir Brazilijos jaunimo rinktinės.
