Prieš šį sezoną prie sostinės „Riterių“ vairo stojęs Aurelijus Skarbalius vis dar ieškojimuose. Pats treneris pripažįsta, kad yra ne vienas komponentas, kurį reikia stiprinti, kad komanda būtų ne penktoje pozicijoje, o gerokai aukščiau.
„Tam reikalingas laikas“, – kartoja „Riterių“ vairininkas bei, nepaisant kelių nesėkmingų rungtynių, pabrėžia, kad ši ekipa turi milžinišką potencialą.
Per pirmąjį ratą komanda iškovojo vos dvi pergales, trejas rungtynes sužaidė lygiosiomis, dar du kartus buvo priversta pripažinti varžovų pranašumą. Kažkuri statistikos eilutė pasikeis po šio šeštadienio, kai sostinėje „Riteriai“ priims čempionę Marijampolės „Sūduvą“. Tačiau dar iki tol – pirmojo rato reziume.
„Vertinu banguotai. Rezultatas man nėra netikėtas, žiūrint į tai, kad lipdome naują komandą. Netrūksta nei jaunų žaidėjų, nei naujai atvykusių. Taip pat komanda turėjo priprasti ir prie manęs. Visi šie dalykai verčia ilgiau ieškoti optimalios sudėties. Iš kitos pusės, džiugina tai, kad vis daugiau žaidėjų kovoja dėl startinės sudėties.
Kalbant apie iškovotus taškus – netenkina. Buvo rungtynių, kai žaidėme neblogai, tačiau neiškovojome tiek, kiek norėjome. Kalbant apie grandis, tai žaidimas gynyboje stabilizuojasi, bet vis dar stringame prieš komandas, kurios visą dėmesį skiria gynybai“, – pokalbį su oficialia klubo svetaine pradėjo A.Skarbalius.
Sakykite, ar yra atkarpų, kėlinių ar rungtynių, kuriomis būtumėm visiškai nepatenkintas?
Yra, bet tai pasiliksime sau.
Prieš sezoną ne kartą kartojote, kad prireiks laiko, kad komanda pradėtų žaisti. Ar tuomet įsivaizdavote, kad to laiko prireiks tiek daug?
Taip, ir pasakysiu kodėl. Mes visada analizuojame rungtynes, kurias jau žaidėme. Tų analizių tikslas – gerų tendencijų išlaikymas ir blogų tendencijų tobulinimas, kad jos taptų geromis. Tai yra svarbiausia.
Taip pat mes vis dar privalome stiprinti tarpusavio ryšį tarp žaidėjų bei būti lankstūs. Jei mes visą laiką žaistume viena sistema, viena sudėtimi, tas ryšys, tikėtina, kad ateitų greičiau. Tačiau mes norime, kad tiek rungtynių metu, tiek tarp rungtynių galėtumėm keisti taktines schemas. Šie dalykai visada užima daugiau laiko, tačiau yra neišvengiami siekiant galutinio rezultato.
Dar vienas dalykas – varžovai. Jie juk taip pat ruošia namų darbus, o pati lyga darosi dar labiau konkurencinga. Pavyzdžiui, „Panevėžys“ turi tik vieną tašką. Tačiau jei ši komanda pasinaudotų bent maža dalimi tų progų, kurias susikuria, jų situacija lentelėje būtų visai kitokia. Noriu pasakyti, kad norint iš „Panevėžio“ atimti taškus, turi save atiduoti šimtu procentų.
Žiūrint iš Lietuvos futbolo taško – tai yra džiuginantis dalykas. Žiūrint iš mūsų pusės.. manęs nestebina, kad procesas vyksta toks, koks vyksta. Aš suprantu, kad tokiais atvejais visada atsiranda klubų, trenerių, žaidėjų, kurie stresuoja dėl lentelės. Tačiau mūsų tikslas – galutinis rezultatas. Ir šio požiūrio mes nekeičiame.
Ar galima sakyti, kad komanda jau yra ruošiama Europai?
Nepasakyčiau. Čia ta situacija, kai Europos ir A lygos atskirti negali. Juk klubas dirba ne tik šiems metams, bet ir kitiems, ir dar kitiems. Mūsų klube jauni žaidėjai pagal gaunamas žaidimo minutes yra pirmoje vietoje visoje A lygoje, o tai yra investicija.
Be to, reikia nepamiršti, kad jauni žaidėjai yra potencialas. Aš suprantu, kad visi žmonės žiūri čia ir dabar. Aš lygiai taip pat. Tačiau tuo pačiu matau, kad tik laiko klausimas, kada ši investicija mums atsipirks.
Be abejo, kad į pagrindinę sudėtį aš leisiu stipriausius tą dieną žaidėjus, kad jie padėtų laimėti rungtynes. Tačiau, tuo pačiu, aš nebūsiu tas treneris, kuris jauniems žaidėjams suklydus, iškart pradėsiu „kapoti jų galvas“. Jei taip daryčiau, po kelių rungtynių būtų krūva žaidėjų, kuriems „nukapotos galvos“, jų pasitikėjimas dingęs ir pan. Mes dirbame kitaip.
Žiūrint iš šono, komandos didžiausios problemos trečiojoje zonoje. Kodėl?
Problema yra ta, kad mūsų priešpaskutinis ir paskutinis perdavimas dar nėra toks kokybiškas. Tačiau jau yra tendencijos, kur aš matau, kad mes artėjame prie to momento, kad sukurtume per rungtynes daugiau progų.
Būsimasis „Riterių“ varžovas – „Sūduvos“ klubas. Vėlgi, žiūrint iš šono, su marijampoliečiais pirmajame rate buvo sužaistos geriausios rungtynės. Sutinkate?
Sužaidėme geras, bet ne geriausias rungtynes. Po tos dvikovos džiugino tai, kad parodėme, jog su tokiu varžovu žaisti galime. Apskritai, per pirmąjį ratą nebuvo nei vienų rungtynių, kuriose mes varžovams žaidimu nusileidome labai stipriai.
Tas dalykas verčia mane jaustis ramiai. Aš nepanikuoju. Lygiai taip pat, nelakstyčiau iškėlęs rankų, jei taip pat žaisdami dabar turėtumėm gerokai daugiau taškų.
Grįžtant prie „Sūduvos“, tai natūralu, jog pirmosios tarpusavio rungtynės mums suteikė pasitikėjimo bei pamąstymų, kad jei mes tada galėjome sužaisti gerai, tai kodėl negalime sužaisti dabar?
Kas labiausiai pasikeitė per tuos septynis turus tiek „Riterių“ komandoje, tiek „Sūduvos“?
Žiūrint į mus, tai pailgėjo suoliukas ir padidėjo konkurencija starto sudėty. Nuo tų rungtynių tapome lankstesni – turime daugiau variantų, kaip galime žaisti, o į „Sūduvą“ atėjo keli nauji žaidėjai ir, jei tąkart jie jautėsi nenugalimi, tai šiandien matome, kad yra rungtynių, kuriose jie stringa ar net pralaimėjo.
Jus tai stebina?
Ne. Aš jau minėjau, kad kitos Lietuvos komandos sustiprėjo. Pas juos įvyko pokyčių, o tokiais atvejais reikalingas laikas.
