Arūno Pukelio sukurtas vaikų futbolo perdalinimo planas sulaukė pasipriešinimo

2020-07-28 16:08 © Elvio Žaldario/LFF nuotr.

Rugpjūčio 1 dieną eilinėje Lietuvos futbolo federacijos (LFF) konferencijoje bus ne tik renkamas organizacijos prezidentas, bet ir balsuojama dėl Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacijos prašymo priimti šią naują organizaciją į LFF narius. Tačiau antradienį LFF Vykdomojo komiteto nariams ir federacijos vadovams buvo išsiųstas specialus laiškas, kuriame prašoma nepriimti naujosios asociacijos į LFF narius. Šį laišką pasirašė įvairios  Vilniuje, Kaune, Utenoje ir kt. šalies miestuose veikiančios jaunųjų futbolininkų ugdymo įstaigos.

Prie šio laiško atsiradimo prisidėjęs Vilniaus FM „Ataka“ atstovas Gediminas Tvarijonas atkreipė dėmesį, kad ne vienerius metus vaikų futbolą federacijoje reprezentavo Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacija, bet pernai vykusioje LFF konferencijoje buvo suspenduotas asociacijos vadovas Vytautas Vaškūnas, o pati asociacija tapo neveiksni. Jos veiklą perėmė LFF, pernai organizavusi visus Lietuvos vaikų ir jaunių čempionatus. Tačiau dabar LFF vadovai nusprendė estafetę perduoti naujam žaidėjui – Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacijai.

„Viskas būtų lyg ir gerai, nes reikia turėti futbolo mokyklų ar akademijų interesus federacijoje atstovaujančią, futbolo ugdymo įstaigas apjungiančią ir šios srities politikos gaires nustatančią organizaciją. Deja, panašu, kad naujoji asociacija visai nesiruošia būti tuo vienijančiu centru, o yra skirta tik konkrečios futbolo bendruomenės interesams atstovauti“, – pastebėjo G.Tvarijonas.

Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociaciją vasario 13 d. įsteigė LFF antrojo viceprezidento Arūno Pukelio atstovaujama VšĮ „Tauragės futbolas“, Redos Mockienės atstovaujama VšĮ „Futbolo akademija Šiauliai“ ir Nerijaus Gudaičio atstovaujama Mažeikių asociacija „FK Atmosfera“. Naujosios asociacijos prezidentu tapo Vilniaus futbolo mokyklos „Ateitis“ vadovas Dainius Gudaitis, o direktoriaus pareigos buvo patikėtos „Šiaulių“ futbolo akademijos atstovui Deiviui Kančelskiui.

Birželio 5 d. spaudos konferencijoje LFF prezidentas Tomas Danilevičius pranešė, kad Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacija pretenduoja tapti LFF nare ir atskleidė, kad ji turėtų atstovauti šalies vaikų ir jaunimo futbolo interesus federacijos lygmenyje. Taip pat paaiškėjo, kad asociacijai bus patikėta teisė organizuoti visų lygių vaikų ir jaunių futbolo čempionatus – tiek elitinius, tiek ir regioninius.

Jau tuomet futbolo bendruomenei klausimų kilo tiek dėl naujos asociacijos steigėjų ir vadovų, tiek ir dėl jos pobūdžio. Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacijos įstatuose buvo rašoma, kad ji įsteigta siekiant „tinkamai įgyvendinti Lietuvos futbolo federacijos ir „RSC Anderlecht“ partnerystės sutartis, kurios yra pasirašytos siekiant perimti RSCA geriausią patirtį.“ Asociacijos įstatuose rašoma, kad ji sieks koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti, populiarinti vaikų ir jaunių futbolo sporto šaką ir tenkinti kitus su vaikų ir jaunių futbolo vystymu susijusius viešuosius interesus.“ Anot G.Tvarijono, tai tikrai prasmingi tikslai, tačiau problema, kad asociacijos nariu gali tapti tik sutartį su LFF dėl „perėmimo iš „RSC Anderlecht“ geriausios patirties“ turintis juridinis asmuo, arba prašymą sudaryti sutartį su „RSCA“ Asociacijos Valdybai pateikęs juridinis asmuo.

„Šiuo metu Lietuvoje pagal „Anderlecht“ programą dirba 18 futbolo akademijų. Tad tik jos ir gali tapti Asociacijos nariais. Tačiau šis rinktinis būrelis formuos visą Lietuvos  vaikų ir jaunimo futbolo strategiją, atstovaus visą šalies vaikų futbolą, organizuos visas oficialias vaikų ir jaunimo varžybas. Tai tikrai labai didelė ir rimta atsakomybė, ir, mano manymu, ja dalintis turėtų visos Lietuvoje veiklą vykdančios jaunųjų futbolininkų ugdymo organizacijos. Jei asociacija nori atstovauti tik „Anderlecht“ programos rėmuose dirbančias akademijas – tada puiku, bet jei jos tikslas – visų futbolo mokyklų interesai, tada ji negali būti uždara“, – konstatavo sostinės futbolo mokyklos „Ataka“ atstovas G.Tvarijonas.

„Anderlecht“ programoje dalyvaujančių futbolo akademijų išskyrimas iššaukė ir kitų organizacijų vadovų nepritarimą. „Mes turime savo nuomonę apie „Anderlecht“ programą ir jos įgyvendinimo metodus, – sakė Kauno futbolo akademijos „Be1“ vadovas Andrius Markevičius. – Tik Sovietų Sąjungoje visi privalėjo dirbti pagal vienodą programą, bet dabartiniame pasaulyje esame laisvi rinktis ir konkuruoti tarpusavyje, kad gautume geriausius rezultatus. Aš asmeniškai esu įsitikinęs, kad neturime aklai vadovautis vien tik belgų futbolo patirtimi. Mūsų akademija savo veikloje naudoja įvairiapusę programą, akcentuojame universalumą, o mūsų treniruotes prižiūri patyręs futbolo specialistas iš Portugalijos. Ir mes tikrai nesijaučiame prastesni už tas akademijas, kurios dirba su „Anderlecht“ programa, bandome dirbti taip, kaip dirba geriausios užsienio akademijos. Tačiau jokio dėmesio ar palaikymo iš federacijos nesulaukiame, o tai jau savaime sudaro nelygias sąlygas konkuruoti su „Anderelecht“ programoje dalyvaujančiomis organizacijomis“.

Šių metų pradžioje „Vilnius Football Academy“ įkūręs buvęs Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjas Darvydas Šernas taip pat stebėjosi bandymais įteisinti dirbtinį Lietuvos futbolo mokyklų suskirstymą. „Nesuprantu, kodėl reikia skirstyti su vaikais dirbančias futbolo mokyklas pagal jų metodiką, treniruočių programas? Kas nusprendė, kad tik „Anderlecht“ programa yra geriausia ir tinkamiausia? Pasaulyje yra daugybė jaunųjų futbolininkų ugdymo programų ir apsiriboti tik viena nėra logiška. Apskritai, esu įsitikinęs, kad futbolo valdžia kaip tik turėtų remti visas mokyklas, akademijas, skatinti jų raidą, augimą, tobulėjimą. O dabar matome, kad kuriamas elitinis keliolikos akademijų būrelis, o visos kitos ugdymo įstaigos paliekamos nuošalėje, – teigė D.Šernas. – „Anderlecht“ programa turėjo tapti Lietuvos futbolo kelrode žvaigžde, bet dabar ji virsta kelių futbolo veikėjų ginklu, keršto ir spaudimo įrankiu kovoje su nepatogiomis, savo nuomonę turinčiomis ir aukštus tikslus keliančiomis akademijomis. Taip negali būti, kad „Anderlecht“ programa automatiškai prilygina akademiją aukščiausio lygio ugdymo įstaigai. Juk daug svarbiau ne su kokia programa dirbama, o kaip dirbama, kokie treneriai suburti, koks yra jų požiūris į darbą, treniruotes, vaikus. „Anderlecht“ yra tik skambus vardas, bet dabar tikrai dar negalima sakyti, kad pagal šią programą dirbančios akademijos yra kažkuo geresnės už kitas.“

Laiške LFF VK nariams ir vadovams futbolo mokyklų ir akademijų atstovai akcentavo, kad dėl išankstinių ribojimų tapti Asociacijos nariais bus neatstovaujami ir pažeidžiami kitų vaikų ir jaunimo futbolo organizacijų interesai. „Neoficialiai girdėjome, kad net ir nebūdami asociacijos nariais galėsime dalyvauti jos organizuojamose futbolo varžybose. Bet to tikrai nepakanka. Mes norime tiesiogiai dalyvauti asociacijos veikloje, norime turėti galimybę išsakyti savo pastabas dėl vaikų futbolo politikos, varžybų organizavimo, futbolininkų perėjimų tarp ugdymo įstaigų reglamento ir pan. Tai yra visam Lietuvos vaikų ir jaunių futbolui svarbūs dalykai, dėl jų reikia diskutuoti, tartis, išgirsti kuo daugiau nuomonių – ir į jas įsiklausyti, o ne tik uždarame ratelyje susitarti ir paskui visus versti vykdyti kelių asmenų priimtus sprendimus“, – sakė G.Tvarijonas.

Anot D.Šerno, jei asociacija jungia ir vienija tik „Anderlecht“ tipo akademijas, tai ji ir savo pavadinime turėtų tai akcentuoti, o ne apsimesti atstovaujanti visas Lietuvos futbolo mokyklas. Ir būtent dėl to ši asociacija neturėtų būti priimta į LFF narius, bent jau kol nepakeis įstatų ir neatsivers visoms Lietuvos futbolo mokykloms bei akademijoms. Be to, buvusio Lietuvos rinktinės puolėjo teigimu, tokios dirbtinės „šiltnamio“ sąlygos jokioms akademijoms tobulėti, nes tokiu būdu iškreipiama laisva konkurencija. „Asociacija skelbiasi, kad atstovaus visos Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo ugdymo įstaigas, bet jos nariais galės būti tik su „Anderlecht“ programa dirbančios akademijos. Tai yra nesusipratimas. Kodėl mes negalime dirbti pagal kitokia metodiką ir tuo pačiu dalyvauti vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacijos veikloje? Kas gali dabar pasakyti, kad mūsų pasirinktas kelias bus ne toks efektyvus, kad mes išugdysime silpnesnius žaidėjus nei tos akademijos, kurios dirba pagal kitokią metodiką? Aišku, jei mums ir kitoms nepatogioms akademijoms neleis dalyvauti aukščiausio lygio vaikų ir jaunių varžybose ar sukurs kokias nors papildomas kliūtis, mes negalėsime lygiaverčiai konkuruoti. Bet tokiu atveju labiausiai nukentės ne akademija, o joje sportuojantys vaikai, kurie yra viso Lietuvos futbolo turtas ir ateitis“, – konstatavo D.Šernas.