Arūnas Klimavičius visą savo karjerą praleido vidurio gynėjo pozicijoje. Kaip ir jo tėvas Albertas, kaip ir brolis Linas, dabartinis “Trakų” kapitonas kitų variantų net nesvarstė.
Tačiau gyvenimas nenuspėjamas. Net jei tau 35-eri ir tavo karjera didžiuliu greičiu artėja prie pabaigos. Vakar likus žaisti devynias minutes, “Trakų” vyriausiasis treneris Olegas Vasilenka ryžosi, atrodytų, avantiūrai – savo pagrindinį vidurio gynėją metė į puolimą.
Rezultatas? Po kelių minučių įmuštas išlyginamasis, o po dar kelių – paties Arūno įmuštas pergalingas įvartis.
“Ne pirmas kartas. Kazachstane buvo ne vienos rungtynės, kuriose treneriai mane stūmė ir į puolimą, ir į dešimto numerio poziciją, ir į poziciją po puolėjais. Man tai visai patinka. Vidurio gynėjo pozicija tokia, kad ten nepaimprovizuosi, o kartais to norisi. Kūryba man visai patinka (šypsosi), tačiau svarbiausia, kad pasiekėme labai sunkią ir labai svarbią pergalę”, – virsmą puolėju komentavo “Trakų” kapitonas.
Tai buvo ekspromtu trenerio sugalvota ar tie dalykai atidirbinėjami treniruotėse?
Žinoma, kad atidirbinėjame. Ypač daug tokias situacias repetavome po M.Maksimovo išvykimo ir D.Bilialetdinovo atvykimo. Treneris mane bandė paversti puolėju, tačiau gavau traumelę, atvyko Diniaras ir man teko grįžti į gynybą (šypsosi).
Aišku, išskirtinės situacijos priverčia imtis netradicinių sprendimų. Kalbant apie vakar, tai oro sąlygos neleido žaisti žemais perdavimais. Mano ūgis turėjo praversti kovojant dėl aukštų kamuolių. Ir pasiteisino.
Taip suprantu, kad trenerio pasiūlymas bent trumpam tapti puolėju paties nenustebino?
Tikrai, ne. Šiame sezone jau buvo keli kartai, kai buvo mestas į priekį. Ir tai nėra dviračio išradimas. Daug komandų dabar taip daro, kai esant neigiamam rezultatui, gebantį gerai žaisti galva vidurio gynėją nusiunčia į priekį.
Kai praleidote įvartį 75 minutę, nebuvo minčių, kad sezonas palaidotas?
Kažkas buvo (šypsosi). Tiek aš, tiek kiti “Trakų” žaidėjai prieš rungtynes duodami interviu kalbėjo, kad kova dėl aukso tik prasideda, o čia viskas krypsta į tą pusę, kad pirmose rungtynėse ji ir pasibaigs. Buvo minčių, kad nereikėjo apie tai kalbėti, o viską įrodyti aikštėje.
Aišku, prisidėjo ir žiemos aikštė. Man priminė jaunystę, kai sezonui ruošdavomės ant sniego. Tokiais atvejais trumpais žemais perdavimais nepažaisi, o kai per 15 minučių reikia įmušti du įvarčius – nėra lengva.
Tačiau tą mintį bent jau aš nuvijau į šoną, pradėjome kurti pusproges, sugebėjome aštrinti žaidimą skersais perdavimais į baudos aikštelę ir supratau, kad dar galime kažką išpešti.
Nenustebino toks galingas “Jonavos” žaidimas?
Tikrai nustebino. Mūsų komanda per visą šį sezoną vos kelis kartus yra pralaimėjusi kamuolio kontrolę, o vakar pirmajame kėlinyje, “Jonava” pagal šį aspektą visiškai nenusileido. Be to, labai smagiai išeidavo į ataką. Tikrai maloniai nustebino.
D.Bilialetdinovas įmušė trečiose rungtynėse iš eilės. Galima teigti, kad jo adaptacija “Trakuose” jau visiškai įvykusi?
Visų pirma, jis atvažiavo į teisingą komandą, kurios žaidimas paremtas trumpais ir vidutiniais perdavimais. Tai jo žaidimas. Kitas dalykas – jo tokia klasė, kad daug laiko prisitaikymui nereikia. Kuo aukštesnė klasė – tuo trumpesnis adaptacijos periodas.
Pažiūrėkime į vakarykštį jo įvartį. Tikrai nedaug A lygos žaidėjų būtų šį momentą pavertę įvarčiu. Tai yra klasė.
Po to įvarčio buvo likusios penkios minutės, tačiau “Trakų” lygiosios netenkino...
Po to, kai “Jonava” įmušė įvartį, visa komanda atsitraukė į gynybą ir bandyti išlaikyti rezultatą. Po to, kai išlyginome, žinojome, kad jie ir toliau ginsis, o mes buvome ant bangos. Psichologinio pasitikėjimo tokie įvarčiai prideda neįtikėtinai daug.
Visai neseniai, beje, su komanda kalbėjome, kad kažkada turime “ištraukti” rungtynes. Beveik ketverius metus “Trakai” tokiu būdu nelaimėjo rungtynių, tačiau pagaliau tai padarėme.
Ar vakarykščių rungtynių pabaiga gali būti ženklas, kad tos kalbos prieš rungtynes apie kovą dėl čempiono titulą nebuvo iš piršto laužtos?
Po tokių įdomių rungtynių nebesinori prisikalbėti, kad nebūtumėm nubausti. Geriau nieko nebesakysiu, o su komanda pasistengsime viską pademonstruoti aikštėje.
Aišku, psichologiškai tokios rungtynės užgrūdina. Tokia pergalė suteikia žymiai daugiau naudos nei pergalė 3:0 ar 4:0.
Visai neseniai prieš “Žalgirį” buvo iškovota pergalė. Kaip manai, ar daug panašumų bus lyginant su tomis rungtynėmis?
Visų pirma, tikiuosi, kad oro sąlygos bus geresnės (šypsosi) ir galėsime žaisti savo futbolą. Panašumų, manau, netrūks – bus daug kovos bei nenuspėjama rungtynių baigtis.
