© pexels
Šeštadienio vakarą Glazgo „Hampden Park“ stadione Lietuvos rinktinė žais antrąsias 2018-ųjų Europos čempionato atrankos turnyro rungtynes su Škotijos rinktine.
Pirmąjį atrankos mačą lietuviai Vilniuje sužaidė lygiosiomis 2:2 su Slovėnijos komanda. Škotijos rinktinė Takalyje 5:1 sutriuškino maltiečius.
Po pirmojo turo škotai užima pirmąją vietą Europos zonos F grupėje. Čia dar rungtyniauja anglai (3 taškai) ir Slovakijos ekipa (0).
Varžovai - puikiai žinomi
Dabartiniai F grupės lyderiai lietuviams gerai pažįstami varžovai. Su jais varžytasi net keturiuose atrankos turnyruose. Taip dažnai per oficialias pasaulio ar Europos čempionatų arankos rungtynes Lietuvos rinktinė yra susitikusi nebent su Farerų salų komanda.
Per tuos susitikimus lietuviai namuose yra ir laimėję, ir sužaidę lygiosiomis, ir pralaimėję. Glazge visus keturis kartus nugalėjo šeimininkai. Lietuvos futbolininkai „Hampden Park“ yra įmušę vienintelį įvartį. 2007-aisiais. Tada jie pralaimėjo 1:3. Du kartus lietuviai Škotijoje šeimininkams nusileido 0:1, kartą – 0:3.
„Hearts“ priklausė Lietuvos verslininkui
Ir be tarpusavio rungtynių Lietuvos ir Škotijos futbolas yra gerokai susijęs ir persipynęs. Ypač nuo 2004-ųjų metų. Nuo tada, kai Lietuvos verslininkas Vladimiras Romanovas įsigijo Edinburgo „Heart of Midlothian“ futbolo klubą.
Būrys Lietuvos futbolininkų žaidė „Hearts“ V. Romanovo valdymo laikais. 2005-2007-aisiais šiame klube rungtyniavo ir dabartinis Lietuvos rinktinės strategas Edgaras Jankauskas.
Jam žaidžiant, o kitam legendiniam Lietuvos futbolininkui Valdui Ivanauskui treniruojant „Hearts of Midlothian“ 2006-aisiais iškovojo Škotijos taurę.
Grandų gerbėjai rinktinės nepalaiko
Škotija be futbolo vargu ar įsivaizduojama. Futbolas čia žaidžiamas nuo 1871-iųjų metų. Nuo 1891 m. vyksta Škotijos nacionalinės pirmenybės.
Bene visiems futbolo gerbėjams yra žinoma didžiausia tradicinė Škotijos čempionatų priešprieša tarp galingiausių, daugiausiai gerbėjų turinčių ir sėkmingiausių šalies klubų Glazgo „Rangers“ ir „Celtic“.
„Rangers“ šalies čempionais yra tapę 54, „Celtic“ – 47 kartus.
Nė vienas kitas Škotijos klubas be šių dviejų nėra laimėjęs šalies pirmenybių daugiau nei 4 kartus.
Žaidžiant šiems dviem klubams ar Škotijos rinktinei didžiuliai šalies stadionai dažnokai užsipildo iki paskutinės vietos.
Tačiau negalima sakyti, kad Škotijos rinktinės aistruolių pagrindas yra dviejų Glazgo didžiųjų klubų gerbėjai. Didžiulė šių klubų fanų dalis Škotijos rinktinės nepalaiko. Bene didesnė airių imigrantų sukurto katalikiškojo „Celtic“ gerbėjų palaiko ne Škotijos, o Airijos komandą, o „Rangers“ aistruoliai save dažniau laiko ne škotais, o britais. Į dviejų Glazgo klubų rungtynes suvažiuoja labai daug jų fanų iš Airijos („Celtic“), Šiaurės Airijos ir Anglijos („Rangers“). Per nacionalinės Škotijos rinktinės rungtynes „Hamden park“ prieigas užpildo autobusai iš kitų Škotijos miestų ir miestelių ir kokio nors „Hearts of Midlothian“ ar „Aberdeen“ gerbėją sutikti stadione galima sutikti gal net dažniau, nei Glazgo klubų fanų.
Tapo antiherojumi
2005-2009 metais „Hearts of Midlothian“ žaidęs Saulius Mikoliūnas - vienas geriausiai Škotijoje žinomų Lietuvos futbolininkų. Ne vien dėl to, kad kelis metus praleido Edinburgo klube, bet ir dėl įvykių per 2007-aisiais vykusį Škotijos ir Lietuvos rinktinių mačą.
Dabar Vilniaus „Žalgiryje“ žaidžiantis 32 metų S. Mikoliūnas gerokai prisidėjo prie vienintelio Glazge įmušto Lietuvos rinktinės įvarčio, kai jam, Škotijos sirgalių nuomone be jokio kontakto su varžovu nugriuvus baudos aikštelėje, į Škotijos rinktinės vartus buvo skirtas 11 metrų baudinys. Jį realizavęs Tomas Danilevičius rezultatą išlygino. Ir nors Škotiją tąkart laimėjo 3:1, „Miko“ (taip lietuvį vadino „Hearts“ fanai) Škotijoje tapo antiherojumi.
Stadionuose lietuviui švilpė, spaudoje tęsėsi ilgalaikis skandalas. Viskas pasibaigė tuo, kad UEFA drausmės komitetas diskvalifikavo Lietuvos rinktinės saugą, nors per rungtynes jokia kortelė jam parodyta nebuvo. Tai buvo pirmasis toks precedentas istorijoje.
Svarbiausia - nebijoti
Šį rudenį S. Mikoliūno treneris E. Jankauskas į oficialias rungtynes į rinktinę jau nebekvietė ir saugas Lietuvos rungtynes Glazge žiūrės per televizorių.
- Ką reiškia futbolas škotams?, - paklausėme S.Mikoliūno.
Škotams futbolas yra antra religija. Juo serga visi žmonės. Jie myli futbolą, eina į stadionus, kurie būna pilni.
- Ar tribūnos nepaveiks dar gana jaunos Lietuvos komandos?
Ne, aš tikiu mūsų rinktinės vyrais ir tikiuosi, kad jie sužais tikrai garbingai. Kad jie gali ir nori žaisti, parodė pirmosios rungtynės su Slovėnija. Tikiuosi, kad Glazgo stadiono tribūnos jų nepaveiks ir laukiu gero rezultato iš Škotijos.
- Kokie škotų koziriai?
Škotai turi daug kozirių. Nors kartos dabar keičiasi, jie turi stiprią rinktinę. O ir anksčiau, visada su škotais būdavo žaisti sunku. Prie savo sienų jie turi daug noro, stengiasi dvigubai. Tribūnos jiems – papildomas žaidėjas. Žaidžia škotai greitą, agresyvų futbolą. Ir žaidėjai jų, suprantama, yra aukšto lygio.
- Kaip manote, kaip lietuviams reikėtų žaisti Glazge?
Tą jau treneriai tą nuspręs. Gali pasirinkti gynybinį futbolą, gali spaudimą. Bet visumoje, kiek atsimenu, lietuviai visada Škotijoje žaisdavo antru numeriu – daugiau nuo gynybos ir bandant kontratakuoti.
- Įvairių kartų Lietuvos rinktinė yra žaidusi Škotijoje keturis kartus. Per visus juos nepavyko iškovoti ne taško. Ar dabartinė rinktinė gali pagerinti tą statistiką?
Tai aišku gali. Reikia tuo tikėti, kad jie gali sužaisti geriau. Ir jiems patiems būtinai reikia tuo tikėti. Svarbiausia, kad nebijotų žaisti, išėję į aikštę jaustųsi drąsiai, kiekvienas prašytų kamuolio. Esmė – nebandyti eiti drebančiomis kojomis, o rodyti norą ir drąsą. Ir to tikrai pakaktų rimtai kovai.
- Dar šiemet per draugiškas rungtynes žaidėte rinktinėje, o dabar jūsų jau nebekviečia. Ar nejaučiate nuoskaudos dėl to?
Nė kiek. Aš viską suprantu pats. Ateina tam laikas, keičiasi kartos ir viskas čia yra taip, kaip turi būti.
Ingvaras Butautas, sportas.info
