A.Kaludžerovičius pratinasi prie tuščių A lygos stadionų (interviu, VIDEO)

Kodėl neseniai prie Vilniaus „Žalgirio“ prisijungęs puolėjas Andrija Kaludžerovičius meksikietiškus buritus valgė Serbijoje, kokie garsūs futbolininkai buvo jo kaimynai Olimpiniame kaimelyje, kas jį sieja su Vytautu Lukša ir kodėl lyg iš patrankos krentantys įvarčiai dar nėra geriausias jo pasirodymas – visą tai serbas papasakojo išskirtiniame interviu.

Šią vasarą prie Lietuvos čempionų prisijungęs A. Kaludžerovičius per savo karjerą yra apkeliavęs ne vieną šalį. Jis futbolą žaidė įvairiausiose pasaulio dalyse: nuo saulėtosios Ispanijos iki didžiosios Kinijos bei Kalėdas paplūdimiuose švenčiančios Australijos.

Iš kuklaus Bačka Topola miestelio Serbijos šiaurėje kilęs futbolininkas savo turtingos karjeros metu pelnė ne vieną svarbų įvartį, o tarp jų – ir pergalingą bene aršiausiame Balkanų šalių derbyje tarp Belgrado „Crvena Zvezdos“, kuriai tuo metu atstovavo, ir „Partizan“.

„Kiekvienas vaikas Serbijoje svajoja žaisti arba „Crvena Zvezda“, arba „Partizan“. Tai yra du geriausi šalies klubai, jie turi ir didžiausias sirgalių armijas visoje šalyje, o kiekvienose rungtynėse stadionai užsipildo aklinai. Mano svajonė išsipildė, kaip pasirašiau kontraktą su „Crvena Zvezda“ klubu ir tai buvo geriausia akimirka mano gyvenime“, – prisiminė puolėjas.

Visgi serbas pripažino, kad į tokią komandą patenka ne kiekvienas futbolininkas, tuo labiau – labai retai „prasimuša“ jaunas žaidėjas.

„Serbijoje vyksta labai didelė konkurencija tarp jaunų talentų, tačiau kad ir kokie jie būtų geri, patekti į du geriausius šalies klubus yra gan sunku. Jie visada mieliau renkasi pirkti aukštos klasės legionierius. Aš „Crvena Zvezda“ debiutavau 24-erių, kai jau buvau užsitarnavęs šiokį tokį vardą, tapęs vienu rezultatyviausių čempionato žaidėjų kitoje komandoje. Tačiau debiutas ten buvo tiesiog nepakartojamas“, – gerų prisiminimų nestokojo A. Kaludžerovičius.

Nors puolėjas jau yra perkopęs šimto įvarčių ribą, įsimintiniausias jo šūvis buvo atliktas būtent Belgrade. 2011-aisiais A. Kaludžerovičius pelnė pergalingą įvartį prieš „Partizan“ Serbijos taurės pusfinalio antrosiose rungtynėse, kuris neišgelbėjo jo komandos nuo pralaimėjimo bendru rezultatu 1:2.

„Esu pelnęs labai daug įvarčių savo karjeros metu, nemažai jų buvo ir svarbūs įvarčiai. Tačiau kalbant apie įsimintiniausią ir svarbiausią įvartį, visada paminėčiau savo taiklų smūgį didžiausiame ir aršiausiame Serbijos derbyje. Kai rungtyniavau „Crvena Zvezdoa“, esu pelnęs įvartį mače su Belgrado „Partizan“ klubu. Tai buvo pats svarbiausias įvartis mano karjeroje“, – pasakojo dabar „Žalgiryje“ įvarčius štampuojantis puolėjas.

Po Serbijos A. Kaludžerovičiaus laukė karjeros stotelės Kinijoje, Katare, Kipre, Ispanijoje, Australijoje, o kiek vėliau – ir vėl Serbijoje. Futbolininkas prisipažino: kad ir kiek šalių jis aplankytų, jis niekur nekeliauja be sau artimiausių žmonių.

„Mano šeima visada keliauja su manimi, kad ir kur žaisčiau. Negalėčiau gyventi be savo šeimos, negalėčiau susitelkti futbolui.

Man pasisekė, kad savo karjeros metu galėjau žaisti įvairiose ir labai gražiose vietose. Tiek man, tiek mano šeimai labiausiai patiko Ispanijoje ir Australijoje. Šiose šalyse turėjome viską, ko mums reikėjo: gerą orą, nuostabią aplinką, puikų maistą, o ir sutikti žmonės buvo be galo įdomūs.

Štai sunkiausia buvo prisitaikyti Katare. Tai buvo visiškai kitokia kultūra, nei kitose mano lankytose šalyse. Matyt, dėl to ten prabuvau vos pusę metų, nes tiesiog nepavyko pritapti prie tokio gyvenimo“, – prisiminė žalgirietis.

Puolėjas atskleidė, kad mėgsta keliones į įvairias pasaulio šalis, o jose įspūdžiais džiaugiasi su savo šeima: „Esu aplankęs labai daug šalių, net negalėčiau visų jų suskaičiuoti. Įdomiausia viešnagė buvo Australijoje. Turbūt labiausiai įsiminė istorija, kai tik atvykau į Australiją. Kiekvienas naujas klubo žaidėjas turėdavo užlipti ant stalo ir padainuoti kokią nors dainą. Tada pasirinkau serbišką dainą, o visi pritariamai plojo. Tačiau tai buvo labai sudėtingas iššūkis, ypač kai visi šypsojosi ir kikeno.

Neskaitant Australijos, man labai patiko Kipras, Ispanija, taip pat Meksika. Ten teko sužaisti rungtynes su nacionaline Serbijos rinktine. Tai yra labai graži šalis. Juokingiausia yra tai, kad teko paragauti buritų, bet ne Meksikoje, o sugrįžus atgal į Serbiją (juokiasi).“

A. Kaludžerovičiui teko ne tik garbė ginti savo šalies rinktinės garbę draugiškose rungtynėse, bet ir bene didžiausiame sporto renginyje pasaulyje – Olimpinėse žaidynėse. Jis, kartu su kitais rinktinės draugais, 2008-aisiais dalyvavo turnyre Pekine, Kinijoje.

„Tai yra nepakartojama patirtis, kurią tiesiog sunku apsakyti. Kai gali būti Olimpiniame kaimelyje, o aplink tave vaikščioja didžiausios sporto pasaulio žvaigždės; kartu su jais valgai, treniruojasi, daliniesi kambariais... Tai yra tiesiog nepakartojama“, – sakė puolėjas.

„Žalgirio“ legionierius atskleidė, kad jam teko rungtyniauti ne tik prieš pajėgias komandas, bet ir iškilius, futbolo pasauliui puikiai žinomus žaidėjus.

„Kinijoje teko žaisti vienoje komandoje su Fredericu Kanoute, taip pat rungtyniauti prieš Nicola Anelka ir Didier Drogbą. Ispanijoje teko žaisti prieš labai stiprius klubus, o su rinktine žaidžiau prieš Argentiną. Po mačo netgi apsikeičiau marškinėliais su Lioneliu Messi, kuris tuo metu buvo geriausias žaidėjas pasaulyje.

Man tai buvo tikrai didelė garbė, kaip jis man padavė savo marškinėlius, o aš jam – saviškius. Jis buvo mano kaimynas Olimpiniame kaimelyje, gyveno gretimame kambaryje su Angeliu Di Maria ir Juanu Riquelme. Gaila, kad tąkart jiem mus nugalėjo rezultatu 2:0. Tai buvo geriausi žaidėjai, kurie dar ir tapo Olimpiniais čempionais“, – savo įspūdžiais dalinosi A. Kaludžerovičius.

Ir visgi kaip futbolininkas, turintis tokią turiningą karjerą ir dalyvavęs Olimpinėse žaidynėse atsidūrė Lietuvoje? Pats futbolininkas pateikė labai paprastą atsakymą.

„Vieną dieną sulaukiau skambučio iš „Žalgirio“ su žodžiais, kad esu svarbus trenerio Valdo Dambrausko planams ir kad jis norėtų mane pasikviesti. Mačiau iš šio žmogaus akių, kad tai yra ne melas, o tiesa. Atvykęs derėtis su klubu, pamačiau, kad šie žmonės tikrai nori tapti čempionais bei vieną dieną žaisti Čempionų ar Europos lygoje. Tokia klubo vizija yra ir mano vizija, todėl sutikau prisijungti.

Prieš atvykdami nežinojome daug nei apie Lietuvą, nei apie Lietuvos futbolą. Kaip ir prieš kiekvieną kelionę, mano žmona apie šią šalį pasidomėjo internete. Mums labai patiko paveikslėliai, o Vilnius turi viską, kaip ir kiti didieji pasaulio miestai. Tai buvo geras sprendimas atvykti į čia“, – savo pasirinkimu džiaugėsi A. Kaludžerovičius.

Futbolininkas pripažino, kad jam prireikė laiko priprasti tiek prie naujos aplinkos, tiek prie naujo klubo ar pustuščių Lietuvos stadionų.

„Pirmasis įspūdis, atvykus į naują šalį, niekada nebūna lengvas. Viskas atrodo keista, nauja ir nepatirta. Tačiau dabar man jau pavyko apsiprasti ir galiu pasakyti, kad esu labai rimtame klube su gera organizacija. „Žalgiris“ turi viską, ko reikia sėkmingam klubui.

Žaisti Lietuvoje sunkiau nei kitur tik dėl žiūrovų skaičiaus. Kiekvienas futbolininkas svajoja, kad žais pilnuose stadionuose, visiems sportininkams reikia žiūrovų palaikymo. Galbūt Lietuva yra labiau krepšinio, nei futbolo šalis. Tačiau mes vis tiek žaidžiame dėl savo fanų, kurie visgi susirenka stadione.

Ne taip, kaip pradžioje, pastaruoju metu jaučiu vis didesnį žiūrovų palaikymą. Mėgstu tą akimirką, kai prieš rungtynes pranešėjas ištaria „Numeris 99“ ir mano pavardę, tada jaučiu labai stiprų žiūrovų palaikymą. Tai yra tiesiog puikus jausmas“, – sakė legionierius.

O gan sudėtingą serbo pavardę „Žalgirio“ fanai taria vis dažniau. Vos prie komandos prisijungęs puolėjas iškart parodė, ką sugeba geriausiai. Vos per kelias rungtynes jis ne tik pasižymėjo dviem hetrikais, bet ir per įspūdingai trumpą laiką pelnęs 12 įvarčių iškart šoktelėjo į rezultatyviausių žaidėjų sąrašo viršūnę: „Jaučiu, kad tai nėra dar geriausias mano pasirodymas, nes dar tikrai galiu viską padaryti geriau“, – tikino puolėjas, kuomet atsiėmė geriausio „SMScredit.lt A lygos“ trečiojo rato žaidėjo titulą.

Žaidėjas atskleidė, kad greitai adaptuotis naujoje aplinkoje jam padėjo ne tik draugiški klubo darbuotojai, bet ir kartu į komandą atvykęs draugas Matija Ljujičius bei kiti Balkanų šalių atstovai.

„Galiu treniruočių metu laisvai kalbėti savo kalba, taip pat angliškai su kitais žaidėjais. Jaučiuosi lyg namuose. O ir su visais kitais komandos draugais pasisekė labai greitai susibendrauti. Tačiau turbūt geriausiai sekasi bendrauti su Vytautu Lukša. Jis anksčiau žaidė Lenkijoje su kitais mano draugais, todėl turime nemažai bendrų temų“, – pasakojo A. Kaludžerovičius.

Vilniuje žalgirietis gyvena jau kelis mėnesius, o kartu su juo į Lietuvą atvyko ir žmona su vaikais. Puolėjas tikina, kad jo šeimai patinka naujoji aplinka, jie dažnai apžiūri miestą, o ir teko paragauti tikrų lietuviškų šaltibarščių.

„Su vaikais kiekvieną dieną stengiamės vaikščioti po miestą ir parkus, dažnai lankomės Vingio parke. Mums jis labai patinka, nes ten švarus oras, miškai, taip pat daug pramogų vaikams. Kaskart, kai paklausiu savo vaikų, kur jie norėtų nueiti, jie sutartinai šaukia: „Vingis, Vingis“. Tai turbūt yra mūsų populiariausia lankytina vieta“, – šypsojosi serbas.

Visgi jis pripažįsta, kad nors ir jo šeimai pavyko greitai ir patogiai įsikurti Lietuvos sostinėje, tačiau šiemet, ne taip, kaip ankstesniais metais, gyvenimas jiems taps sunkesniu.

„Mano sūnus jau turės pradėti lankyti mokyklą, bet jis dar nekalba angliškai, todėl jam bus šiokių tokių sunkumų. Visgi jis turės priprasti prie tarptautinės mokyklos, kurią privalės lankyti. Suprantu, kad jam bus sunkoka, nes tai bus pirmas kartas tarp užsieniečių vaikų, bet toks jau tas futbolininkų ir jų šeimų gyvenimas“, – sakė žalgirietis.

Galiausiai, puolėjas nepraleido progos išvardinti ir savo mėgiamiausius trenerius, tarp kurių speciali vieta atiteko ir Vilniaus „Žalgirio“ strategui V. Dambrauskui.

„Kalbant apie mėgiamiausius trenerius, galėčiau paminėti tris pavardes: Rado Vidošičius, kuomet rungtyniavau Australijoje, taip pat Milanas Miljanovičius, kuris mane treniravo Serbijoje „Rad“ klube. Ir nesakau to, nes žaidžiu „Žalgiryje“, bet trečiasis treneris yra Valdas Dambrauskas. Jis jau dabar yra labai geras treneris, bet turi dar labai daug potencialo. Norėčiau ateityje jį matyti viename iš stipriausių pasaulio klubų“, – atviravo A. Kaludžerovičius.

fkzalgiris.lt