Didžiulę aukšto lygio žaidėjo, trenerio ir futbolo specialisto patirtį sukaupęs ilgamelis Lietuvos futbolo rinktinės kapitonas Aurelijus Skarbalius, užuot ramiai mėgavęsis gyvenimu Danijoje, pasiryžo žengti nelengvą žingsnį – kartu su norinčiais dirbti kitaip specialistais keisti sustabarėjusią Lietuvos futbolininkų rengimo sistemą.
Nuo vaikystės sportiškoje šeimoje augęs, daug sporto šakų išmėginęs, tačiau pasukęs ne rankinio treneriu dirbusio tėčio pėdomis, bet pasirinkęs futbolininko kelią, vienas iš daugiausiai pasiekusių lietuvių futbolo pasaulyje A. Skarbalius puikiai pažįsta daug metų Lietuvoje veikiančią ir menkai besikeičiančią valstybinę vaikų ir jaunimo sportinio ugdymo sistemą, kurioje pats žengė pirmuosius sportininko žingsnius.
„Lankiau krepšinį, lengvąją atletiką, rankinį, plaukimą, net pramoginius šokius, bet kieme visuomet žaisdavau futbolą, - prisiminė A. Skarbalius. - Futbolo treniruotes pradėjau lankyti tik dešimties metų. Tačiau, nors pradėjau treniruotis vėliau už daugumą savo bendraamžių, galiausiai man futbole pavyko pasiekti daugiausiai iš kartu sportavusių vaikų.“
Pasak jo, aukštus pasiekimus lėmė ne tik asmeninis talentas, bet ir kiti du svarbūs veiksniai – didžiulis A. Skarbaliaus noras tobulėti ir užsibrėžto tikslo siekimas bei tinkamos tam sąlygos. „Jei mes vaikams suteiksime teisingą terpę, juos uždegsime, atsiras daugiau galimybių išugdyti aukščiausio lygio elitinius futbolininkus“, - akcentavo jis.
Specialistas prisiminė, kad vaikystėje jam pradėjus lankyti futbolo treniruotes Vilniuje, kur tuomet gyveno, tinkamos, motyvuojančios aplinkos nebuvo, todėl jis neįgijo reikalingų technikos bei kitų įgūdžių, kol būdamas penkiolikos metų su šeima išvažiavo į Kauną.
„Kaune patekau į elitinio ugdymo sportinę futbolo klasę, kurioje mokėsi geriausi sportininkai, turėdami galimybę konkuruoti tarpusavyje ir žinodami, kad geriausi pateks į „Žalgirį“ – anuomet buvusį dabartinei šalies rinktinei prilygusia Lietuvos futbolo komanda“, - prisiminė A. Skarbalius.
Tinkama aplinka, trenerių ir pedagogų bendras darbas ir platesnis matymas, treniruočių, varžybų bei pamokų derinimas ir gabiausių vaikų ugdymas, buvo ta terpė, kurioje talentingas futbolininkas galėjo tobulėti ir atsiskleisti.
Tačiau A. Skarbalius pabrėžė, kad labai svarbus buvo ir asmeninis jo užsispyrimas.
„Pamatęs, kiek man dar reikia tobulėti, atkakliai dirbau - spardydavau kamuolį į sieną ar eidavau į stadioną. Bet kamuolį turėjau tik vieną, todėl daug energijos išeikvodavau bėgiodamas jo pasiimti. Kartą pasiūliau broliui padavinėti man kamuolį, kad galėčiau daugiau kartų jį mušti ir pažadėjau, kad kai pasirašysiu pirmąjį savo kontraktą, atiduosiu pusę sumos broliui. Deja, jis atsisakė,“ - šypsodamasis neįvykusią sutartį prisiminė specialistas.
Septyniolikos metų debiutavęs Vilniaus „Žalgiryje“ ir Lietuvos rinktinėje, 1994 m. išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku, A. Skarbalius sparčiai kilo karjeros laiptais ir 1995 m. tęsti karjeros išvyko į Daniją.
Specialistas, nors daug metų gyvena ir dirba Danijoje, stebi vaikų ugdymą Lietuvoje ir nevengia pastabų dešimtmečiais nekintančiai sistemai. Pasak A. Skarbaliaus, mūsuose akcentuojamas vaikų užimtumas, kaip prioritetas, nebus pasiektas arba bus paviršutinis, jei nebus priimami sprendimai keistis ir nebus pasiūlytas kokybiškas vaikų ugdymas. Specialistas tvirtina, kad pokyčiai – būtini ir keistis reikia jau dabar.
A. Skarbalius atkreipė dėmesį, kad sportininkų ugdymo sistema mūsų šalyje yra sustabarėjusi, dažnai sufokusuota tik į trumpalaikį sportinį rezultatą, pergalių siekimą ar atlyginimų treneriams bei sporto centrų darbuotojams išmokėjimą.
Jis pabrėžė, kad būtina ugdyti visapusišką asmenybę nesukoncentruojant žvilgsnio į artimiausias varžybas, kurias vaikai esą turi laimėti.
„Ar įmanoma treneriui per dieną surengti tris kokybiškas treniruotes? Dabar sporto centrų trenerių atlyginimai priklauso nuo pasiekto pergalių ar treniruojamų vaikų skaičiaus – tai niekuomet neužtikrins kokybės, - sakė patyręs specialistas. - Turime ugdyti ateities futbolininką, kultūringą, protingą, sumanų, kuris sulaukęs 16-17 metų turėtų futbolo supratimo pamatus, būtų tvirtas psichologiškai.“
A. Skarbalius atskleidė, kad yra didelis savo šalies patriotas, todėl visą laiką dirbdamas Danijoje labai norėjo padėti Lietuvos futbolui .
Keletą metų glaudžiai bendradarbiavęs su „Utenio“ futbolo akademija, konsultavęs trenerius, dirbančius su pačiais mažiausiais vaikais pagal jo rengtą metodiką, dabar specialistas žengė dar vieną žingsnį tapdamas „Utenio“ futbolo akademijos techniniu vadovu ir „Utenį“ visoje šalyje pristato kaip sektiną pavyzdį.
„Prieš daugiau nei trejus metus pradėjome bendradarbiauti su „Uteniu“, o dabar tą darbą tęsime ir gilinsime. Pagal mano sukurtą metodiką dirbsime „Utenyje“ rengdami elitinius žaidėjus, tačiau taip pat suteikdami kokybiškas treniruotes visiems sportuoti norintiems vaikams ne tik Utenoje, bet ir aplinkiniuose miesteliuose, - sakė A. Skarbalius. - „Utenyje“ dirba žmonės, kurie nori kurti ir augti kartu, o aš čia taip pat jaučiu kūrybinį džiaugsmą. Ir man nepalyginamai smagiau tą daryti Lietuvai, o ne Danijai ar kitai šaliai.“
