Futbolo klubo „Utenos Utenis“ konsultantas sporto klausimais Aurelijus Skarbalius susitiko su visais klubo treneriais, atliko analizę ir įvertinimą A. Skarbalius su „Uteniu“ bendradarbiauja jau kelerius metus.
Pagal jo pasiūlytą sistemą ir sukurtą programą „Auri“ yra auginami jauniausieji Utenos futbolininkai, kuriama klubo futbolo filosofija, žaidimo braižas, „Utenio“ žaidėjo identitetas.
„Apibendrinant mano individualius susitikimus su „Utenos Utenio“ treneriais, pirmiausia norėčiau pasidžiaugti ir padėkoti treneriams už tą degančią ugnelę jų akyse, – sakė patyręs futbolo specialistas. – Jaučiu ir matau didelį norą tobulėti ir nesustoti vietoje“.
A. Skarbalius džiaugėsi, kad kiekvieną savaitę po du kartus vyksta bendri klubo trenerių ir vadovų susirinkimai bei pabrėžė matantis, kaip treneriai tobulėja: „Vis labiau visi pradeda suprasti aiškaus planavimo poreikį. Darbas su vaikais vyksta periodizacijos principais. Treneriai pradeda strategiškai mąstyti, treniruotėse koncentruodamiesi į čia ir dabar. Dauguma trenerių naudoja video, kaip savo darbo analizės įrankį ir vaizdinę mokymo medžiagą vaikams“.
Specialistas, apžvelgęs ir išsamiai išanalizavęs „Utenos Utenio“ atliktą kelių pastarųjų metų darbą vaikų ir jaunimo ugdymo srityje, sakė matantis aiškią strategiją ir tęstinumą. „Vaikų ir jaunimo futbolas Utenoje tapo sveikas bendruomeninis organas. Vaikai turi galimybę kokybiškai sportuoti, tėvai gali matyti laimingus vaikus ne tik sėdinčius prie kompiuterių. Tie kas turi geresnius atletinius gebėjimus ir norą tobulėti, turi kokybišką terpę tą daryti, – pastebėjo jis. – Prisiminus, kur Utenos vaikų futbolas buvo prieš 4-5 metus, mano širdis šokinėja iš laimės.
Visa tai iki šiol pasiekta sunkiu, sistemingu ir kryptingu darbu, „Utenos Utenio“ vadovų ir visų darbuotojų dėka. Su tuo ir sveikinu!“.
Tačiau A. Skarbalius atkreipė dėmesį, jog dabar didžiausia klaida būtų manyti, kad jau viskas gerai ir visa kita ateis savaime. Todėl linkėjo ir toliau nesustoti, degti meile vaikams, futbolui, savo darbui ir „Utenos Uteniui“.
