A. Pogrebnojus: „Visų pirma turi galvoti tie, kurie futbole turi svorį“

2015-09-07 17:09

Lietuvos rinktinė šeštadienį patyrė dar vieną fiasko - išvykoje rezultatu 0-1 pralaimėjo Estijai, o po šių rungtynių futbolininkų bei LFF atžvilgiu vėl buvo pilama kritika.

Vienas iš kritikų - dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, savo „Facebook“ paskyroje publikavęs ironiškai perdirbtą LFF logotipą bei išjuokęs projektą „Užauginkime Ronaldo Lietuvai“. 

Savo mintimis A. Pogrebnojus sutiko trumpai pasidalinti su portalu Eurofootball.lt

Kaip manote, kokia projekto „Užauginkime Ronaldo Lietuvai“ tikroji esmė? Ar tokiu būdu LFF tiesiog bando simuliuoti veiksnumą laikotarpiu, kai sulaukia itin daug kritikos?

Aš apskritai manau, kad pats Ronaldo vardas yra keistas, kad užauginti būtent tokį.. Čia tokia kampanija, kur man atrodo, kad yra skirta prisidengti kažkokia veikla. Kam užauginti vieną Ronaldo, ar čia dešimt reikia užauginti, aš nelabai suprantu. Gal jie iš tikrųjų nori ko nors gero, bet aš kažkaip nematau, kad kas nors gero iš to būtų daroma.

Skaitant „Užauginkime Ronaldo Lietuvai“ aprašymus galima susidaryti įspūdį, kad pagrindinė Lietuvos futbolo bėda yra treniruočių sąlygų jaunimui nebuvimas. Tačiau ar iš tikrųjų problema slypi čia, o gal problemų šaknys iš tikro yra kur kas giliau?

Atsimenu, kad mano laikais irgi nebuvo tų salygų, būdami 13-14 metų laukuose kažkur žaisdavom, patys pasidarydavom tą aikštę ir žaisdavom. Bet mes gal neturėjom kompiuterių ar dar ko nors kito.

Aš manau, kad visur kitur viskas vyksta struktūrizuotai. Nuo masiškumo viskas priklauso, juk ateina gal 100 vaikų į tą futbolo mokyklą, ir galiausiai jų lieka 10, visada taip buvo. Čia nieko nereikia išradinėti. Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje arba Italijoje viskas jau išrasta. Kaip reikia viską paruošti ir padaryti, kad vaikai norėtų žaisti futbolą.

Užauginkim Ronaldo? Tai gal geriau Valančiūną tada? Ką tėvai galvos, įsivaizduokit, aš esu tėvas, ir žiūriu, kaip Lietuva gauna nuo estų. Tai kas norės vesti vaikus į futbolo mokyklą, kad kojas jiems daužytų? Į tenisą ves tada geriau, plaukimą, kur yra pavyzdžiai. Visų pirma reikia rodyti kažkokį pavyzdį.

Nuo ko turėtų prasidėti Lietuvos futbolo atgimimas? Ar kertant pačią galvą, t.y. Julių Kvedarą, ar pradėti nuo žemesnių federacijos grandžių, trenerių ir t.t.?

Visur viskas prasideda nuo prezidento, visose šalyse. Nuverčiamas diktatorius,  tada vyksta demokratija ir t.t.

Kas yra futbolo federacijos vadovas? Jis yra vadybininkas, jis yra visko strateguotojas. Ir jis susirenka tą komandą. Aš manau, kad galėtų ateiti koks nors žmogus iš verslo ar pan. Jam nereikėtų būti futbolo treneriu. Futbolo trenerių ir kitokių specialistų aplink jį yra pilna. Nereikia vadovauti gynybos ministerijai, kad būti kareiviu.

Bet yra ir žmonių iš futbolo, kurie gali, geriausias pavyzdys yra Šemberas. Neima į rinktinę, tai bus prezidentu gal.

Nors aš vakar žiūrėjau italų rungtynes prieš Bulgariją, ir italai turi daugybę gerų futbolininkų, bet kažkodėl žaidžia ir Pirlo, ir Buffonas, bet Lietuvoj niekas Stankevičiaus ir Šembero neima į rinktinę.

Matėme keletą protesto plakatų rungtynėse prieš Šveicariją, o tragiškos rungtynės su Estija vėl išprovokavo daugybę reakcijų socialiniuose tinkluose ir t.t.. Ką dar gali padaryti žurnalistai, žymūs žmonės ar tiesiog paprasti futbolo gerbėjai tam, kad priverstų J. Kvedarą pasitraukti? Ir ar tai apskritai įmanoma?

Manau, kad visuomenės reakcija turi būti, bet visų pirma turime galvoti ne mes, ne dizaineriai ar muzikantai, o tie žmonės, kurie pačiame futbole turi svorį.

Jeigu jis (J. Kvedaras – aut.past.) nepasitrauks, bus kiti rinkimai, kitais metais. Tačiau iki tol reikia nesugadinti kito Pasaulio čempionato atrankos. Dabar manau, kad turėtų pasitraukti treneris (Igoris Pankratjevas – aut. past.), jis jau nebeturi kur dėtis, o sekančiose rungtynėse reikia modeliuoti žaidimą Pasaulio čempionato atrankai, nes šiame cikle viską jau pralošėme.

Jau estai yra trečioje grupės vietoje, jei laimės prieš slovėnus, tai ir išeis į atranką, o lietuviai dabar gali laimėti ką nori. Aš manau, kad rungtynės su San Marinu parodys viską, bus 1-0, vėl visi džiaugsis.

Nereikia iš pasaulyje populiarios sporto šakos daryti kažkokį pajuokos objektą. Bet dabar pergyventi jau neišeina, reikia tik juoktis.