Išsaugotas čempioniškas Marijampolės „Sūduvos“ komandos branduolys, žūtbūtinis Vilniaus „Žalgirio“ siekis susigrąžinti karūną, „Trakų“ užmojai ir ambicijos Jonavoje. Šie faktai leidžia manyti, kad 2018-ųjų A lygos sezonas gali tapti vienu įdomiausiu per pastaruosius kelerius metus.
Apie klubų nuveiktus žiemos darbus ir lūkesčius sezono išvakarėse portalas alyga.lt kalbėjosi su dviem komentatoriais, buvusiais futbolininkais Nagliu Miknevičiumi bei Ervinu Kvitkausku.
Pergalių būna per daug
2017-ųjų Lietuvos futbolo čempionatas baigėsi netikėta atomazga. Nors vienu metu atrodė, kad niekas nesutrukdys „Žalgiriui“ iškovoti penktojo čempionų titulo iš eilės, žalgiriečiai apmaudžiai išleido pirmąją poziciją.
Pernai vidurvasarį „Žalgiris“ turėjo net 14 taškų pranašumą prieš „Sūduvą“. Bet viskas apvirto aukštyn kojomis po Europos taurių varžybų. Vilniečių rezultatų kreivė smigo žemyn, o impulsą pajutę marijampoliečiai surengė įspūdingą spurtą, pasibaigusį triumfu A lygoje.
Sostinės klubo vadovai dar ilgai negalėjo pateikti atsakymo, kodėl komandą ištiko nuopuolis, o sirgaliams beliko tik spėlioti apmaudžios sezono pabaigos priežastis.
Tuo metu A lygos rungtynes komentavęs N. Miknevičius akcentavo psichologinį faktorių: „Visų pirma pažymėčiau „Sūduvos“ komandos nuopelną. Sporte būna, kad komanda ar atletas pagauna vadinamąją bangą. Sūduviečiams tai pavyko. „Žalgiris“ iš esmės palūžo psichologiškai. Vilniečiai turėdami keliolikos taškų pranašumą atsipalaidavo, o kai vėliau nepavyko vėl susikaupti, atsirado nepasitikėjimo savimi jausmas. Lūžio taškas buvo paskutinėse IV rato rungtynėse, kurias „Sūduva“ namie triuškinamai laimėjo 3:0 ir įšoko į pirmąją poziciją. Vėliau „Žalgiryje“ imtasi desperatiškų veiksmų, keitėsi treneris, bet psichologiškai palūžusi komanda neatsitiesė.“
E. Kvitkausko manymu, žalgiriečiams pernai stigo pergalių alkio: „Treneriai ir futbolininkai gali kalbėti ką nori ąpie pergalių ir titulų svarbą, tačiau vis tiek ateina ta diena, kai trofėjais „persivalgoma“. Tuomet smunka motyvacija, o žaidėjų akys nedega, jie galvoja, kad bet kokiu atveju pasiims, kas jiems turi priklausyti. Ir atsidūrus grėsmingoje padėtyje, iš jos sunku išsikapstyti. Treneris Valdas Dambrauskas pernai „Žalgiryje“ akcentavo agresyvų ir intensyvų futbolą, bet po nesėkmės Čempionų lygoje nebuvo kam jo žaisti. Įpratusiems viską laimėti žalgiriečiams stigo ir geresnio fizinio pasirengimo, ir kovingumo. Per auksines rungtynes sezono pabaigoje Marijampolėje reikėjo kautis, bet kovingumo ir agresyvumo vilniečiams labiausiai pritrūko.“
Prie starto linijos
Po tokios šokiruojančios sezono atomazgos „Žalgirio“ vadovybė ėmėsi kardinalių permainų. Prie legendinio klubo vairo stojęs Aurelijus Skarbalius stipriai atnaujino jo sudėtį. Buvo atsisakyta kelių senbuvių lietuvių, vilčių nepateisinusių legionierių. Žiemą „Žalgirio“ nariais tapo net septyni užsieniečiai – brazilas Marquinhosas, serbas Marko Tomičius, slovakas Tomašas Malecas, austras Tomašas Šimkovičius, Nigerijos atstovas Louisas Ogana, o iš tos pačios „Sūduvos“ buvo perviliotas prancūzas Jeremy Manzorro.
Tuo metu Marijampolėje tarpsezonis prabėgo ramiai. Iš karto po triumfo čempionų vadovai pratęsė sutartį ne tik su auksą nukalusiu treneriu Vladimiru Čeburinu, bet išsaugojo ir komandos branduolį. Atsivėrusios nedidelės spragos buvo kamšomos prityrusiais žaidėjais, o garsiausiu „Sūduvos“ naujoku tapo transferų rinkoje net 1,5 mln. eurų vertinamas čilietis Gersonas Acevedo.
Ar tai reiškia, kad „Sūduvos“ komanda prie starto linijos stoja pasirengusi geriau?
„Tikrai taip. Jei favoritai susitiktų jau 1 ture, daugiau šansų laimėti turėtų „Sūduva“, nes jos nariai gerai susižaidę, o išvykusius pakeitę naujokai nėra prastesnio lygio futbolininkai, – įsitikinęs E. Kvitkauskas. – Žalgiriečių komanda dar tik klijuojama, jiems prireiks laiko. Tačiau permainos „Žalgiryje“ buvo būtinos, kad išardyti savotišką šiltnamio efektą.“
N. Miknevičius pritarė kolegai ir prognozavo sėkmingesnį nei pernai sūduviečių startą.
„Sezoną jie tikrai pradės efektyviau, tik neaišku, ar taip pat sėkmingai ir pabaigs. Dėl to bus labai įdomu sekti „Žalgirio“ progresą. Teko skaityti, kad kai kurie „Pietų-IV“ sirgaliai saviškiams jau skiria pirmąją vietą. Tai nėra blogai, nes sirgaliai turi reikalauti iš komandos maksimumo. Neįsivaizduoju, kad „Žalgirio“ ultras galėtų tenkinti antroji vieta. Bet „Sūduva“ yra subrendusi komanda. Antra vertus, nemažai jos žaidėjų pernai pasiekė lubas. Dėl to mūsų laukia labai įdomus, nenuspėjamas čempionatas“, – spėjo buvęs Lietuvos rinktinės narys.
A. Skarbaliaus faktorius
Praėjusio sezono pabaigoje V. Dambrauskui nepavyko suvaldyti pakrikusios „Žalgirio“ komandos. Desperatiškas baltarusio Aliaksandro Brazevičiaus skyrimas vyriausiuoju treneriu galiausiai nepasiteisino, o paties trenerio pareiškimas, kad išvaikytų pusę komandos, puikiai iliustravo apmaudą ir neviltį vilniečių stovykloje.
Netrukus „Žalgirio“ vadovai pasirinko turbūt geriausią įmanomą kandidatą į trenerius – Danijoje užsirekomendavusį 44-erių A. Skarbalių, kuris savo profesionalo kelią pradėjo būtent „Žalgiryje“.
Sugrįžęs į gimtąjį klubą, danų Auri pramintas specialistas iš karto kibo į darbus, pasitelkdamas ir technologines naujoves.
Lietuvoje A. Skarbaliaus kompetencija niekas neabejoja, tačiau neaišku, kiek laiko jam prireiks komandoje įskiepyti savo filosofiją.
„Daug priklausys nuo to, kokiu principu buvo renkami žaidėjai komandoje. „Žalgiryje“ buvo įprasta, kad vienus futbolininkus renkasi treneris, kiti atvykdavo sporto direktoriaus iniciatyva, kas yra normali europietiška praktika. Tačiau jei A. Skarbalius komandą būrė remdamasis savo filosofija, turėtų greitai sulipdyti kolektyvą. Priešingu atveju šis procesas užtruks ilgiau“, – svarstė E. Kvitkauskas.
Pasak jo, žalgiriečiams į naudą tai, kad A lygoje yra ir tokių komandų, kurias vicečempionai net nesusižaidę turėtų įveikti. Blogiau būtų, jei jau sezono pradžioje konkurentai pabėgtų toli į priekį.
N. Miknevičius sako, kad A. Skarbaliaus jokiu būdu negalima laikyti naujoku A lygoje, nes su lietuvišku klubiniu futbolu jis susipažino darbuodamasis „Utenio“ akademijoje.
Šią savaitę vykusiame sezono pristatyme „Žalgirio“ atstovai išgirdo nedviprasmišką savo rėmėjų Vilniaus savivaldybės atstovų užuominą, kad dar vienas nesėkmingas sezonas nebus toleruojamas. Tačiau tokio lygio treneriui šis spaudimas esą nesutrukdys.
„Lietuvos futbolininkai supranta, kas yra „Žalgiris“ – tai futbolo brendas, istorijos dalis. Tą sunkiau paaiškinti legionieriams, tai užtrunka. Na, o Aurelijus žaidė ir dirbo viename garsiausių Danijos klubų Kopenhagos „Brondby“ ir puikiai žino, kas yra spaudimas bei sirgalių lūkesčiai. Apie žmogų šiaip sau gera nuomonė nesuformuojama, tą reikia nusipelnyti. A. Skarbalius nusipelnė, nes yra darboholikas, atsidavęs savo profesijai“, – gerų žodžių buvusiam bendražygiui futbolo aikštėse negailėjo N. Miknevičius.
Ką gali „Trakai“?
Nors sezono išvakarėse diskusijos daugiausiai sukosi apie būsimą „Sūduvos“ ir „Žalgirio“ kovą dėl titulo, nederėtų pamiršti ir galimo trečiojo „žaidėjo“ – „Trakų“ komandos.
Praėjusį sezoną trakiškiai užtruko kelis mėnesius, kol prisiderino prie naujojo trenerio iš Rusijos Olego Vasilenkos schemų. Ir vienu metu net imta abejoti šio stratego perspektyvomis Lietuvoje.
Tačiau O. Vasilenka su komanda pergyveno sunkų periodą, vėliau Europos lygoje nužygiavo iki trečiojo etapo, o rudenį A lygoje vienu metu netgi turėjo iliuzijų pakovoti dėl pirmosios vietos.
„Pernai buvau vienas tų, kuris sezono pradžioje aštriai kritikavo „Trakų“ žaidimą. Jis iš tiesų buvo prastas, komanda sunkiai rasdavo kelius prie varžovų vartų. Bet vėliau Trakų komanda ėmė demonstruoti labai simpatišką futbolą“, – teigė E. Kvitkauskas.
„Buvo toks periodas, kai visiems atrodė, kad netrukus su O. Vasilenka bus atsisveikinta. Tačiau labai greitai visi buvome priversti pakeisti nuomonę, – pridūrė N. Miknevičius.
Jei vertinti „Sūduvos“ ir „Žalgirio“ sudėties pokyčius sunku, tai „Trakų“ atžvilgiu ekspertai vieningos nuomonės – komanda susilpnėjo. Trakiškiams stipriai turėtų atsiliepti talentingų bei staigių afrikiečių Alma Wakili ir Oscaro Dorley praradimai. Gali pristigti ir Aleksandro Byčenoko bei Arūno Klimavičiaus patirties, jau nekalbant puolime atsivėrusias spragas po rezonansinio Maksimo Maksimovo išvykimo.
„Ši komanda susilpnėjo, bet neabejoju, kad vėl bus tarp prizininkų. Juolab trakiškiai paprastai pastiprina savo gretas sezono eigoje“, – sakė E. Kvitkauskas.
N. Miknevičius siūlė atkreipti dėmesį į įžūlų gerąja prasme „Trakų“ naujoką Roką Gedminą, šiemet galintį pateikti siurprizų. Jis išskyrė ir „Riterių“ kovingumą bei O. Vasilenkos taktinį lankstumą, bet pridūrė, kad kol kas jų pagrindine problema vėl bus trumpas suolelis.
„Tamsieji arkliukai“ ir naujokai
Kiekviename turnyre atsiranda komanda, kuri gali nustebinti savo rezultatais. Tokius išsišokėlius įprasta vadinti „tamsiaisiais arkliukais“. Ši etiketė iš anksto klijuojama „Jonavos“ klubui, prieš sezoną deklaruojančiam ambicingus tikslus. Jonaviškiai pasipildė žinomais ir prityrusiais lietuviais, tokiais kaip rinktinėje žaidę Arūnas Klimavičius bei Vytautas Lukša, ar pernai A lygos čempionais tapę Ernestas Veliulis ir Marius Činikas.
„Šie vaikinai žino, kaip reikia laimėti. Todėl galima daryti prielaidą, kad „Jonava“ atrodys geriau nei pernai, kai finišavo ketvirta. Vis tik man keistai atrodė sprendimas atsisveikinti su praėjusį sezoną puikiai baigusiu treneriu Mindaugu Čepu. Bet galbūt šio klubo sprendimas pasitelkti trenerį užsienietį pasiteisins? Matysime“, – svarstė E. Kvitkauskas.
Visgi jonaviškių ambicijos ir planai yra netgi šiek tiek rizikingi.
„Jonavoje tiek permainų ir planų, kad ateities perspektyvos atrodo miglotai, – pastebėjo N. Miknevičius. – Su tokia sudėtimi komanda gali iššauti, bet lygiai taip pat gali ir nusvilti. Viskas priklausys nuo to, kaip pavyks integruotis naujokams ir treneriui Filipe Ribeiro.“
O „Kauno Žalgiris“, prie kurio vairo stojo M. Čepas, šiemet gali tapti atradimu. Bent jau aiškiu autsaideriu nebus ir turnyro lentelės dugno „nepramušinės“ – įsitikinę komentatoriai. Kauniečių varomąja jėga turėtų tapti lietuviai – Linas Pilibaitis, Simonas Paulius, Markas Beneta, Gratas Sirgėdas.
Prasčiau, bent jau šiuo metu, vertinamos Kauno „Stumbro“ galimybės, kurio vasarą laukia debiutas Europos lygoje.
„Tikėjausi, kad jie pristatys solidžių naujokų, tačiau bent jau Supertaurės rungtynėse „Stumbras“ stipriai nuvylė, – atviravo tas rungtynes komentavęs E. Kvitkauskas. – Antra vertus, laiko pasistiprinti iki Europos lygos dar apstu – gegužę „Stumbras“ galėtų pasipildyti futbolininkais, kurie baigia sezoną kitose lygose. Juk M. Barreto užsienyje turi nemažai ryšių. O su esama sudėtimi „Stumbras“ A lygoje vėl kovotų dėl 6-7 vietų“.
Vietą Europoje ir garantuotą UEFA finansinę paramą praradusiam Klaipėdos „Atlantui“ bus sunku atsikovoti prarastas pozicijas. Daugelio manymu, dėl pastovumo stokos klubo vadovybėje, sumažėjusio biudžeto klaipėdiečių laukia sudėtingas A lygos sezonas.
Kita pajūrio futbolo komanda „Palanga“ šiemet papildė aukščiausio diviziono žemėlapį, o garsus vasaros kurortas savo gyventojus bei svečius nuo šiol vilios ir futbolu patrauklioje vietoje.
Palangiškių tikslas – išlikti lygoje. Komandą į priekį veda Valdas Trakys, dar tik žengiantis pirmuosius žingsnius trenerio karjeroje.
Pašnekovų manymu, „Palangos“ laukia sunkus čempionatas kovojant dėl išlikimo. O V. Trakiui abu linkėjo sėkmės integruojantis į A lygą.
„Esu tikras, kad Valdas padarys klaidų ir kartais nudegs, tačiau būtent taip jauni treneriai ir semiasi patirties“, – samprotavo N. Miknevičius ir pusiau juokais pridūrė: „Praėjęs A lygos sezonas buvo labai įdomus, bet mane liūdino, kad jo pabaigoje klubuose liko mažai trenerių lietuvių. Dėl to labai noriu, jog V. Trakiui su komanda pasisektų.“
Prognozės
A lygos sezono išvakarėse lietuviškos lažybų bendrovės aiškiu čempionato favoritu laikė „Žalgirį“. Bukmekerių nuomone, vilniečių galimybės laimėti titulą yra kone du kartus geresnės, nei „Sūduvos“.
O štai lygos komentatorių nuomonės išsiskyrė.
„Turnyro pradžioje pranašesnė gali būti „Sūduva“, bet viso sezono favoritas yra „Žalgiris“, – pareiškė E. Kvitkauskas. – Žalgiriečiams vadovauja ambicingas treneris, gerai žinantis, ko nori iš savo žaidėjų. Be abejo, „Sūduva“ gali išlaikyti intrigą iki paskutinių turų, tačiau V. Čeburinas privalės išsitraukti naujų ir dar nematytų kozirių. Nes neretai specifinį futbolą demonstruojančios komandos kitame sezone susiduria su rimtomis problemomis, kuomet bando išlaikyti tą patį žaidimo braižą.“
N. Miknevičius savo ruožtu minimalų pranašumą suteikia marijampoliečiams: „Galimybės lygios, bet vertinant procentaliai, nedidelius šansus santykiu 51-49 skirčiau „Sūduvai“. Jei ir šiemet bus panaši intriga, čempionatas bus idealus.“
„Trakai, – paklaustas apie trečiosios vietos savininkus, nė akimirkai nesuabejojo E. Kvitkauskas. – Šiuo metu jie neturi jokio pranašumo prieš du favoritus, prarado lyderius ir turėtų ieškoti pastiprinimo. Bet prizininkais vis tiek taps.“
„Palikime nedidelį klaustuką, – kolegai vėl bandė oponuoti N. Miknevičius. – Antraip be intrigos nebus įdomu. Ambicingoji „Jonava“ subūrė solidžią sudėtį, bet „Trakai“ pasižymi geresne klubo organizacija ir tai gali tapti lemiamu faktoriumi. O gal į medalių dalybas įsitrauks ir kita komanda?“
V.Remeika, alyga.lt
