Kai 2016-aisiais Artiomas Gurenka paliko tuometinius „Trakus“, jis ką tik buvo laimėjęs antrąjį A lygos sidabro medalį. Vėliau jo karjera trumpai tęsėsi Marijampolės „Sūduvoje“, o dar vėliau ir gimtojoje Baltarusijoje.
Nedaug trūko, kad gimtinėje A. Gurenka būtų praleidęs ir šiuos metus, tačiau paskutinę minutę Minsko „Dinamo“ kontrakto jam nepasiūlė, o pats futbolininkas grįžo į „Riterių“ gretas, kurie per tuos dvejus metus spėjo stipriai pasikeisti. Kaip futbolininkas sako, pasikeitė ir jis pats.
„Per tuos dvejus metus tapau labiau pasitikintis savimi, taip pat pat esu stipresnis fizinėse dvikovose. Baltarusijoje technikos elementų yra labai mažai, užtat fizinės kovos – labai daug. Praėjusiame sezone Minsko „Dinamo“ sudėtyje sužaidžiau daug rungtynių, įgavau patirties, todėl galvoju, kad grįžau čia stipresnis“, – pokalbį su oficialia klubo svetaine pradėjo A. Gurenka.
– Artiomai, kaip vis tik atsitiko, kad grįžai į Lietuvą?
– Atrodė, kad ir šiame sezone liksiu Minsko „Dinamo“. Kartu su komanda vykau į stovyklą Turkijoje, tarėmės dėl kontrakto, tikėjausi, kad liksiu. Vis tik, paskutinę minutę situacija pasikeitė ir aš esu čia. Dėl to galiu tik pasidžiaugti.
– Kas labiausiai pasikeitė nuo tavo išvykimo?
– Pati komanda pasikeitė stipriai. Nuo mano išėjimo liko vos keli žaidėjai. Dabar ekipoje daugiau jaunimo, tad natūralu, kad patirties šioje komandoje gerokai mažiau. Vis tik, noro laimėti liko tiek pat. Tai yra svarbus momentas norint progresuoti. Tikiu, kad tiek aš galėsiu padėti komandai, tiek ji galės padėti man.
– O kaip visa lyga? Tavo nuomone, sustiprėjo, susilpnėjo?
– Sunku pasakyti, nes ne visus varžovus mačiau. Norisi sužaisti su „Sūduva“, visas rungtynes su „Žalgiriu“, tada bus galima lengviau atsakyti, kaip jos pasikeitė. Kalbant apie tuos varžovus, su kuriais žaidžiau, sakyčiau, kad lygis išlikęs daugmaž toks pat.
– Šiemet tavo debiutas buvo ypatingas. Į aikštę su „Žalgiriu“ žengei tik 80 minutę, tačiau spėjai pasižymėti įvarčiu. Esi tokių debiutų turėjęs ir anksčiau?
– Yra buvę, kad įmuščiau pabaigoje pasirodęs po keitimo, tačiau debiutinėse rungtynėse to nėra buvę. Jei prisiminsime tas rungtynes, tai prieš jas aš su komanda praleidau labai mažai laiko, tad natūralu, kad man treneris suteikė vos dešimt minučių. Mano tikslas buvo pateisinti jo pasitikėjimą ir man tai pavyko.
– Kaip įvertintum savo dabartinę sportinę formą?
– Dar reikia stiprėti. Jaučiu, kad vienodu tempu 90 minučių dar žaisti nesugebu, tačiau galvoju, kad per pora rungtynių pasieksiu piką ir komandai padėsiu labiau.
– Kaip manai, ko dar reikia komandai, kad ji būtų ne penktoje vietoje, o gerokai aukščiau?
– Visų pirma, reikia labiau pasitikėti savo jėgomis. Man susidaro įspūdis, kad šioje vietoje mums trūksta. Atrodo, kad lyg ir žaidžiame neblogai, tačiau kažkur sugriūname. Mūsų antrieji kėliniai kol kas silpnesni nei pirmieji. Jei labiau pasitikėtume savo jėgomis, viskas išsispręstų.
