Iki naujojo “Premier” lygos sezono pradžios liko vos kiek daugiau nei mėnesis, o praėję metai buvo išties intriguojantys. Kardinaliai keitėsi ne vieno klubo pozicijos turnyrinėje lentelėje, dar labiau augo klubų pajamos ir į juos atvyko aukščiausio lygio žaidėjai bei treneriai.
Tiek dėl šių, tiek dėl daugelio kitų priežasčių Anglijos čempionatas vėl buvo žiūrimiausias visame pasaulyje, tad yra tikrai įdomu prisiminti 2016-17 metus ir pasvarstyti apie priežastis, kodėl vienoms komandoms sekėsi geriau nei kitoms. Tai padaryti Jums padės populiariausias lietuviškas futbolo naujienų portalas Eurofootball.lt.
Pirmoji apžvalgos dalis: Londonas yra mėlynas
Antroji apžvalgos dalis: “lapių” nuopuolis ir Guardiolos projektas
Trečioji apžvalgos dalis: gynyba lygų nelaimi
“Swansea City”tarpsezoniu pardavė du itin svarbius žaidėjus – kapitoną Ashley Williamsą bei snaiperį Andre Ayew – tad užduotis išlikti septintajam savo sezonui “Premier” lygoje neatrodė lengva. Šiam iššūkiui buvo įsigytas būrys naujų futbolininkų, iš kurių svarbiausios rolės patikėtos Leroy’ui Ferui, Alfie Mawsonui, Fernando Llorentei ir Borja Bastonui. Pastarasis kainavo brangiausiai, bet vėliau paaiškėjo, kad jo įtaka komandai buvo minimali.
Sezoną “gulbės” pradėjo išvykoje pasiekdamos pergalę prieš “Burnley”, kas apskritai pavykdavo retam klubui. Visgi, kitos pergalės teko laukti net iki lapkričio pabaigos, o po aštuonių pralaimėjimų per pirmuosius 12 mačų Velso ekipa atsidūrė turnyrinės lentelės dugne. Francesco Guidolinas iš vyriausiojo trenerių pareigų buvo atleistas dar spalį, tačiau jį pakeitęs Bobas Bradley stebuklų irgi nenuveikė.
Su amerikiečiu taip pat atsisveikinta sausio 3 dieną ir antroji sezono dalis pakrypo teigiama linkme “Swansea” ėmus vadovauti Paului Clementui. Jam stojus prie komandos vairo “gulbės” pasiekė svarbias pergales prieš “Liverpool” bei “Southampton” ir buvęs Miuncheno “Bayern” štabo narys tapo geriausiu mėnesio strategu Anglijoje. Tuomet Velso klubas jau buvo pakilęs virš iškritimo zonos.
Prasidėjus pavasariui, tiesa, jis vėl krito į duobę, kuomet per šešerias rungtynes iškovojo tik vieną tašką bei vėl sukėlė sau pavojų. Per šį laikotarpį “gulbės” iš viso įmušė tik du įvarčius, bet vėliau jų sezoną išgelbėjo prabilęs Fernando Llorente. Lemiamoje sezono stadijoje ispanas pasižymėjo keturiuose mačuose iš penkių, o “Swansea” juos visus sugebėjo laimėti. Taigi, galiausiai Clementas savo ekipą atvedė iki 15-osios pozicijos. Kita vertus, artėjant kitam sezonui būtina užkamšyti Williamso paliktą skylę gynyboje, nes “Swansea” buvo antra daugiausiai įvarčių praleidusi komanda.
Londono “Tottenham”2015-16 metais jau trūko visai nedaug, kad po 20 sezonų pertraukos “Premier” lygoje finišuotų aukščiau už savo aršiausią varžovą “Arsenal”. Vis dėlto, jaunieji Mauricio Pochettino auklėtiniai galiausiai suklupo bei “kanonierių” sirgaliams leido švęsti šv. Totteringhamo dieną. Tai komandos trenerį paskatino dar labiau sustiprinti sudėtį Georgesu-Kevinu N’Koudou, Vicentu Janssenu, Moussa Sissoko bei Victoru Wanyama.
Sezoną “pentinai” pradėjo išties solidžiai – buvo pasiektos lygiosios su abiem Liverpulio klubais, o pergalės prieš silpnesnius varžovus spalio pradžioje buvo vainikuotos trimis taškais prieš “Manchester City”. “Tottenham” po šių rungtynių įsitvirtino antrojoje vietoje, bet tada ėmė jaustis traumą patyrusio Harry Kane’o netektis. Prieš “miestiečius” buvo laimėta ir be jo, tačiau per ateinančius tris susitikimus “pentinai” sukrapštė vos du įvarčius, o pagrindinio snaiperio nesugebėjo pakeisti nei Janssenas, nei kiti naujokai, kurie, išskyrus Wanyamą, apskritai nuvylė.
Žaidžiant be Kane’o buvo pasiektos trejos lygiosios iš eilės, o traumą išsigydęs anglas jau pats padėjo išplėšti lygiąsias prieš “Arsenal”. Prasidėjus lapkričiui “Tottenham” buvo nukritęs į penktąją vietą, o po nesėkmių prieš “Chelsea” bei “Manchester United” ekipa turėjo sezoną apversti aukštyn kojomis, jei dar norėjo pakovoti dėl aukso. Šis tikslas iš tiesų buvo įgyvendintas – “pentinai” pasiekė šešias pergales iš eilės bei sausį vėl buvo antri.
Tuomet sekė kelerios lygiosios bei pralaimėjimas “Liverpool”, tačiau Pochettino kariauna į tai atsakė dar devynių pergalių serija bei žaidė tikrai puikiai, o “Premier” lygos lyderis “Chelsea” nuolat jautė kvėpavimą į nugarą. Kaip ir ankstesnį sezoną, neįtikėtinai žaidė 29 įvarčius įmušęs bei septynis rezultatyvius perdavimus atlikęs Harry Kane’as, o jam puikiai talkino Christianas Eriksenas ir Dele Alli. Visgi, nors “Tottenham” ir finišavo su 86 taškais, kurių būtų užtekę užtikrintai triumfuoti 2016-aisiais, “Chelsea” futbolininkai pasirodė dar geriau.
Ateinantį sezoną “pentinams” lieka kilti tik dar aukščiau, o greitai jie jau galės žaisti naujame stadione. Kita vertus, šios komandos ateitis labai priklausys nuo to, ar jai pavyks išlaikyti tikrai ne pačius didžiausius atlyginimus gaunančius lyderius, bei prisivilioti aukštesnio kalibro pastiprinimo, nes su pirkiniais praėjusią vasarą išties buvo prašauta.
Po sėkmingo sugrįžimo į “Premier” lygą “Watford”klubui reikėjo vėl išlikti, o tam buvo įsigyti rimti naujokai: Isaacas Successas, Younesas Kaboulis, Roberto Pereyra, Darylas Janmaatas, Stefano Okaka bei kiti. Tiesa, didele kliūtimi tapo jau nuo praėjusio sezono pabaigos neveikęs Troy’aus Deeney ir Odiono Ighalo duetas. Jeigu kapitonas vis dar buvo rezultatyviausias “širšių” gretose, snaiperis iš Nigerijos žiemą apskritai išvyko į Kiniją.
Sezonas “Watford” ekipai prasidėjo puikiai – po lygiųjų su “Southampton” bei pralaimėjimų “Chelsea” ir “Arsenal” buvo nugalėti “West Ham” bei “Manchester United”. Šis sėkmingas žaidimas tęsėsi ir rudenį, o “širšės” vienu metu netgi buvo užkopusios iki septintosios pozicijos. Visgi, prasta Walterio Mazzarri kariaunos atkarpa prasidėjo žiemą, kai jie nesugebėjo iškovoti pergalės nuo pat gruodžio 10 iki sausio 31 dienos, bei per tą laiką nukrito į 14-ąją vietą.
Baigiantis žiemos transferų langui “Watford” Ighalo pakeitė M’Baye Niangu ir komandos puolimas bent kuriam laikui išties pagyvėjo. Buvo netikėtai parklupdytas Londono “Arsenal”, o įveikus “Burnley” reikalai vėl pradėjo taisytis. Iki pat balandžio pabaigos “širšės” net nepaisant traumų toliau rungtyniavo pagal galimybes bei 32-ajame ture įveikusios “Swansea” užėmė 10-ąją vietą.
Vėliau paaiškėjo, jog tai buvo paskutinieji šios ekipos taškai – sezoną “Watford” baigė tiesiog tragiškai, pralaimėdamas visus šešis likusius mačus. Negana to, žaidėjai vėl negalėjo rasti savęs puolime ir jiems tepavyko įridenti tris įvarčius į titulą šventusios antros “Chelsea” sudėties vartus. Taigi, Mazzarri auklėtiniai galiausiai baigė itin banguotą sezoną ant iškritimo ribos – 17-oje pozicijoje. Tokios komandos, kuriai dažnai nesiseka nei atakuoti, nei gintis, problemas įvertinti labai sunku, nes jų yra tiesiog visur. Su tuo veikiausiai sutinka ir jos treneris, kuris paliko savo pareigas sklandant pranešimams apie nesutarimus su žaidėjais.
Tony Puliso komandos įprastai nebūna lengvas varžovas net didžiausiems grandams bei sėkmingai kaunasi turnyrinės lentelės viduryje. Ne išimtis ir “West Bromwich Albion”. Ši ekipa siekė pagerinti 14-ąja vieta pažymėtą finišą bei šiuo tikslu įsigijo Mattą Phillipsą, Nacerą Chadli, Allaną Nyomą, Halį Robsoną-Kanu ir Jake’ą Livermore’ą. Visi šie žaidėjai iškart įgavo trenerio pasitikėjimą.
Per pirmuosius aštuonis turus “West Brom” futbolininkai iškovojo dvi pergales bei pasiekė keturias lygiąsias, o tai – tikrai neblogas rezultatas. Iki pat Naųjųjų metų iš esmės buvo pralaimima tik patiems stipriausiems klubams, tad sužaidus pirmąjį “Premier” lygos ratą Puliso auklėtiniai tvirtai žengė devinti. Šventiniu laikotarpiu jie pasiekė dar dvi pergales iš eilės bei užkopė į aštuntąją poziciją, kurios neapleido iki pat gegužės.
Tiesa, vienintelė rimta šios ekipos duobė prasidėjo balandžio 1-ąją, kuomet buvo sužaista lygiosiomis su “Manchester United”. Būtent po to per likusius aštuonis turus “WBA” tesugebėjo iškovoti vieną tašką bei iš viso įmušti vos keturis įvarčius. Vis dėlto,itin įdomu yra tai, jog, nepaisant didžiulės “Premier” lygos konkurencijos, “West Brom” vis tiek pavyko užimti 10-ąją vietą.
Tokią aukštą poziciją Vidurio Anglijos klubui užtikrino jau minėtas solidus žaidimas daugiau nei tris ketvirtadalius sezono. Komandos stiprybė buvo mažesnis praleistų įvarčių skaičius nei turnyrinės lentelės kaimynų, tačiau koją aukštesnei vietai veikiausiai pakišo trumpas atsarginių žaidėjų suolas. Pagrindiniai futbolininkai žaidė beveik be perstojo – jie rungtyniavo ir sezono pabaigoje, tad tokį formos kritimą galima paaiškinti tik didžiuliu nuovargiu.
Galiausiai lieka į Olimpinį stadioną rungtyniauti persikėlęs Londono “West Ham”, kuris metais anksčiau pasiektą 7-ąją vietą matė tik kaip pradžią siekiant prasimušti į elitą. Jau pirmąją transferų langų dieną į komandą atvyko tokie žinomi futbolininkai kaip Sofiane’as Feghouli, Manuelis Lanzini, bei Haavardas Nordveitas, o rugpjūtį dar buvo įsigytas “Swansea” lyderis Andre Ayew ir Edimilsonas Fernandesas. Negana to, “plaktukams” dar pavyko išsinuomoti Gohkaną Tore, Jonathaną Calleri bei Simone Zaza.
Visgi, reikalai nesiklostė taip, kaip planuota, jau nuo pat pirmųjų turų, o “West Ham” lyderis Dimitri Payet vienas buvo tikrai ne karys. Sostinės futbolininkai per pirmąsias šešerias rungtynes pasiekė tik vieną pergalę bei patyrė penkias nesėkmes ir netgi buvo atsidūrę 18-ojoje vietoje. Vėliau buvo sužaistos kelios geresnės atkarpos ir prieš pat pirmojo “Premier” lygos rato pabaigą iškovoję devynis taškus “plaktukai” pakilo į 11-ąją poziciją.
Tuomet atėjus žiemos transferų langui namų ilgėtis bei ultimatumus ekipos treneriui Slavenui Biličiui ėmė kelti Payet, o be jo “West Ham” buvo visiškai kita komanda. Taip pat, būtina paminėti prastai pritapusius naujokus, iš kurių Simone Zaza Londoną apskritai paliko sausio viduryje. Vienintelis geriau žaidęs Ayew tuo pačiu metu išvyko į Afrikos Nacijų taurę, tad sostinės klubui teko ieškoti dar daugiau pastiprinimo. Juo tapo Jose Fonte bei Robertas Snodgrassas.
Deja, po neblogos žiemos reikalai iš esmės nepasikeitė ir pavasario pradžioje vėl penkis pralaimėjimus iš eilės patyręs “West Ham” prieš lemiamą sezono stadiją žengė penkioliktas. Ją vis dėlto pavyko sužaisti gana sėkmingai, nes Biličiaus auklėtiniai metus baigė užėmę 11-ąją vietą. Šia atkarpa kroatas tikrai turėtų džiaugtis, nes dar žemesnio finišo klubo vadovai jam tikrai nebūtų atleidę, ypač atsižvelgiant į išleistas didžiules sumas už žaidėjus.
“Plaktukų” futbolininkai dažnai gydėsi traumas ir itin neužtikrintai žaidė gynyboje. Tai puikiai įliustruoja apatinėms turnyrinės lentelės komandoms žymiai artimesnė praleistų įvarčių grafa, o pagal bendrą tikslių smūgių santykį apskritai būtų likę keturiomis pozicijomis žemiau. Šiam klubui vasarą būtina investuoti į keletą aukščiausio lygio gynėjų, o ne visą būrį antrarūšių snaiperių.
Komentarų kol kas nėra...
Komentarų kol kas nėra...
Komentarų kol kas nėra...
Cituoti komentarą
Pranešti apie netinkamą komentarą