Louisui van Gaalui jau atsisveikinus su „Manchester United“ ekipa, visas futbolo pasaulis laukia oficialaus pranešimo apie tai, jog jį trenerio poste pakeičia Jose Mourinho. Prieš šį trenerių pokytį portalas Goal.com pateikė dešimt priežasčių, kodėl portugalas nėra tinkamas šiam postui.
1) Pasenusios taktikos. Nuo pat tos akimirkos, kai perėmė „Real“ trenerio kėdę 2010 metais, Mourinho nei kiek nepatobulėjo taktiniuose veiksmuose. Nors jo naudojamas 4-2-3-1 taktinis išsidėstymas vis dar yra populiarus „Premier“ lygoje, jo nenaudoja „Barcelona“, „Bayern“, „Paris Saint-Germain“, „Juventus“ ar „Atletico“ ekipos. Mourinho taktika su keturiais viena linija žaidžiančiais gynėjais ir dviem atraminiais saugais tapo nuspėjama ir per daug pragmatiška.
2) Anti-futbolas. Ne atakomis grindžiamas futbolas. Viena iš priežasčių, kodėl buvo atleistas Van Gaalas buvo tai, jog jis naudojo nevaisingą kamuolio kontrole paremtą žaidimą. Dėl to kiek juokinga, jog šurmulio grąžinimui atgal į „Old Trafford“ stadioną, „United“ pasirinko gynybinį futbolą propoguojantį ir kontraatakomis žaidimą grindžiantį trenerį. Prieš stipriausius varžovus, Mourinho komandos beveik visada rinkdavosi griovimą, vietoj bandymo kurti patiems. Vargu ar tai galima pavadinti „Manchester United“ klubui ir jo gerbėjams tinkamu keliu į pergales.
3) Priešiškas nusiteikimas jaunimo ekipos žaidėjams. Jose Mourinho yra liūdnai pagarsėjęs dėl jaunų žaidėjų prijungimo prie komandos – to tiesiog nebūdavo. Ar tokie žaidėjai kaip Jesse Lingardas, Cameronas Borthwickas-Jacksonas, Marcusas Rashfordas ar Timothy Fosu-Mensah būtų patekę į pagrindinę „United“ sudėtį prie Mourinho? Be šansų.
4) Visiškas žaidybinio stiliaus pakeitimas. Antonio Conte ir Pepas Guardiola yra treneriai, kurie buvo nusamdyti tęsti ir tobulinti žaidimo stilius, kurie jau buvo taikomi „Chelsea“ ir „Manchester City“ klubuose. Mourinho taktikos nė kiek nėra panašios į tas, kurias naudojo Louisas van Gaalas, tad komanda privalės ir vėl viską pradėti nuo pradžių taktiniame parengime.
5) Klasiškumo ir diplomatijos trūkumas. Kad ir kaip vertintume „United“ ekipos moralines vertybes, lengva suprasti, kodėl klubo legenda Bobby Charltonas nenorėjo, jog Mourinho perimtų komandą iš Alexo Fergusono. Jis konfrontuoja su kitais treneriais, atliko svarbią rolę teisėjo karjeros užbaigime, o ne per seniausiai pasižymėjo tuo, jog išvarė iš darbo ilgametę „Chelsea“ gydytoją. Charltonas teigė, jog nors Fergusonas gerbė Mourinho, jam jis nepatiko. Tokią nuomonę turi tikrai ne jis vienas.
6) Santykiai su Jorge`u Mendesu. Vienas iš galingiausių futbolo pasaulio agentų yra toks artimas Mourinho bičiulis, jog jis „Real“ ekipoje dirbant portugalui, klubo būstinėje turėjo savo kabinetą. Tai tikrai prisidėjo prie to, jog daugybė Mendeso atstovaujamų žaidėjų prisijungdavo prie Mourinho treniruojamų ekipų. Tačiau ar tai padės „Manchester United“ klubui? Juoką kelianti Mendeso kliento Radamelio Falcao nuoma į „Chelsea“ praėjusios vasaros metu pademonstruoja, jog tokie ryšiai gali atnešti ir problemų.
7) Trumpalaikiai blykstelėjimai. Iš karto ateinanti sėkmė yra viskas, dėl ko Mourinho yra samdomas, tačiau tai nėra tas kelias, kuriuo prie Fergusono buvo vystomas „Manchester United“ klubas. Visos kalbos apie klubo dinastijos kūrimą ir tobulėjimą bus nustumtos į šalį, o viskas apie ką bus kalbama – kitos rungtynės, kita pergalė ar kitas trofėjus.
8) Kova „Man United“ valdžioje. Manoma, jog „United“ perėjimų vadovas Edas Woodwardas buvo Mourinho įsigijimo architektas, tačiau šiam portugalo prisijungimui pritarė ir keletas svarbiausias pareigas komandos valdyboje užimančių atstovų, o tarp jų ir Fergusonas. Jei Mourinho paskyrimas treneriu nepasiteisins, prieš šį trenerį pasisakę klubo vadovybės nariai gali sukelti papildomą spaudimą, o trintis tarp jų ir tarp tų, kurie jo ekipoje norėjo, gali dar labiau išaugti.
9) Prasti rezultatai prieš Guardiolą. Viena iš svarbiausių „Manchester United“ užduočių kitą sezoną bus konkuravimas su „Manchester City“ ir jų treneriu Pepu Guardiola. Nors Mourinho ne visada prieš jį pralaimėdavo, o sėkmė 2010 metų Čempionų lygoje geriausiai atspinti jo galimybes įveikti ispaną, tačiau jo pasirodymai prieš Guardiolos „Barcą“, dirbant „Real“ klube tikrai nebuvo patys įspūdingiausi.
10) Įvairūs rezultatai transferų rinkoje. Nuo tos akimirkos, kai Fergusonas paliko ekipą 2013 metais, „United“ jau išleido daugiau nei 300 milijonų svarų įsigyti tokiems žaidėjams kaip Memphis Depay`us, Marouane Fellaini ar Angelis Di Maria. Tačiau Mourinho taip pat negali pasigirti tuo, jog jis transferuose neklysta – jis ne kartą išlaidavo įsigydamas brangius ir nepasiteisinusius žaidėjus, tarp kurių yra ir Ricardo Quaresma, Amantino Mancini ar Nuri Sahinas. Ne kartą portugalas nesužibėjo ir pigiai paleisdamas tokius futbolininkus kaip Kevinas De Bruyne, Mohamedas Salah ar Arjenas Robbenas.
