10 didžiausių visų laikų Čempionų lygos netikėtumų (straipsnis)

2016-07-13 21:13

Po Glazgo „Celtic“ netikėto pralaimėjimo 0-1 prieš pusiau mėgėjišką komandą iš Gibraltaro „Lincoln Red Imps“, Goal.com nusprendė prisiminti dešimt didžiausių visų laikų netikėtumų Čempionų lygos turnyre.

„Barcelona“ 2 – 3 „CSKA“ (1993 metai)

Johano Cruyffo „svajonių komanda“ buvo neseniai tapusi turnyro čempione, tad mažai kas tikėjosi, jog jiems bus sunku patekti į grupių varžybas kovojant su ekipa iš Rusijos. Ypač atsižvelgus į tai, kad pirmosios rungtynės Maskvoje baigėsi lygiosiomis 1-1. Net ir praleidusi pirmuosius du įvarčius ir atsilikdama 0-2, „CSKA“ ekipa sugebėjo pasiekti vieną iš įspūdingiausių visų laikų Čempionų lygos sugrįžimų į rungtynes, o Evgenijaus Bushmanovo, Deniso Mashkarino ir Dmitri Korsakovo įvarčiai atnešė jiems sensacingą pergalę „Camp Nou“ stadione.

„Milan“ 4 – 0 „Barcelona“ (1994 metai)

„Barcelona“ yra favoritė. Mes esame geriau sukomplektuoti, labiau ištroškę pergalių ir labiau patyrę nei buvome 1992 metais „Wembley“ stadione. „Milan“ nėra to paties lygio komanda“, – taip prieš Čempionų lygos finalą apie klubų galimybes kalbėjo Cruyffas.

Olandijos futbolo legendos nelaimei, tai buvo vienas iš nedaugelio kartų kai jis stipriai klydo. Fabio Capello treniruojama ekipa tiesiog nušlavė „Barcelona“, o prie pergalės Daniele Massaro pridėjo dublį bei po kartą pasižymėjo Dejanas Savičevičius ir Marcelis Desailly.

„Problema nebuvo tame, kad mes žaidėme blogai. Problema buvo tai, kad mes nežaidėme iš viso“, - po rungtynių konstaktavo tuometinis „Barcos“ treneris.

„Borussia“ 3 – 1 „Juventus“ (1997 metai)

Nors Vokietijos ekipa pusfinalyje palaužė „Manchester United“ ekipą, jie į finalą atvyko kaip aiškūs autsaideriai, kadangi finale jų laukė praėjusių metų čempionai „Juventus“ futbolininkai, kurie pusfinalyje net 6-2 įveikė „Ajax“ vienuolikę. Visgi, Karlo-Heinzo Riedle dublis pirmojoje rungtynių dalyje išvedė „Borussia“ į patogią situaciją.

Alessandro Del Piero dar buvo sušvelninęs skirtumą, tačiau tada vieną iš gražiausių visų laikų Čempionų lygos finalų įvarčių pelnė Larsas Rickenas, kuris aikštėje buvo pasirodęs vos prieš 20 sekundžių, ir taip užtvirtino Vokietijos ekipos pergalę.

„Likimas buvo mūsų pusėje“, - po rungtynių teigė Vokietijos rinktinės narys.

„Manchester United“ 1 – 1 „Porto“ (2004 metai)

Tai buvo rungtynės, kuriose save visam futbolo pasauliui pristatė Jose Mourinho. Nors pirmąsias rungtynes namuose „Porto“ laimėjo 2-1, atsakomąjame mače Anglijoje juos nuo iškritimo skyrė vos keletas akimirkų. Visgi, tada Timas Howardas nesugebėjo sugauti Benny McCarthy baudos smūgio, o prie atšokusio kamuolio prišokęs Costinha pasiuntė jį į varžovų vartus. Mourinho tada pergalingai triumfavo, o Alexas Fergusonas buvo priblokštas.

„To mes negalėjome net įsivaizduoti“, - po rungtynių teigė škotas.

„Monaco“ 3 – 1 „Real“ (2004 metai)

Kai Raulis pelnė įvartį varžovų arenoje ir bendru rezultatu jo atstovaujama „Real“ ekipa pirmavo 5-2, šeimininkų viltys žengti tolyn atrodė pasmerktos žlugti. Tačiau prancūzai nepasidavė ir po Ludovico Giuly įvarčio komandos į rūbinę išėjo švieslentėje degant lygiam rezultatui 1-1. Antrąjame kėlinyje Giuly pasižymėjo dar kartą, o paskutinę vinį į „Real“ karstą dūrė būtent iš šios komandos išsinuomotas Fernando Morientesas, kuris tiksliu smūgiu šokiravo visą Madrido ekipą.

„Niekas nebūtų net pagalvojęs apie tokį įvykių pokytį, tačiau čia yra futbolas ir mažesni klubai visada gali įveikti didesnius. Tai yra šio žaidimo grožis“, - po rungtynių entuziastingai kalbėjo tuomet „Monaco“ klube treneriu dirbęs Didier Deschampsas.

„Deportivo“ 4 – 0 „Milan“ (2004 metai)

„Pirmąsias rungtynes mes laimėjome 4-1 ir mūsų šansai nepatekti tolyn prilygo tiems, kokius mes turėtume pamatyti Rino Gattuso baigiant menų mokslus“, - pripažino Andrea Pirlo.

Tačiau Carlo Ancelotti auklėtiniai patyrė vieną iš labiausiai šokiruojančių ir netikėčiausių kapituliacijų per visą Čempionų lygos istoriją. Walteris Pandiani, Juanas Valeronas ir Albertas Luque pribloškė italus jau pirmąjame kėlinyje, o antroje rungtynių dalyje tašką rungtynėse padėjo Franas.

„Mes pamiršome, kad reikia žaisti“, - apgailestaudamas po rungtynių pralaimėjimo priežastį išsakė Pirlo.

„Milan“ 3 – 3 „Liverpool“ (2-3 po vienuolikos metrų baudinių) (2005 metai)

Vos po metų „Milan“ ekipa patyrė dar skaudesnę nesėkmę, kai ir vėl išbarstė trijų įvarčių persvarą, tačiau šį kartą jie tai padarė finale. Per pirmas 45 minutes fantastiškai žaidusi italų ekipa įgijo trijų įvarčių persvara, tačiau tada įvyko tai, ką vėliau Ancelotti pavadino „šešiomis beprotybės minutėmis“. „Milan“ net ir varžovams išlyginus rezultatą ir toliau dominavo aikštėje, tačiau jų visas pastangas niekais pavertė Jerzy Dudekas, kuris iš pradžių sunkiai suvokiamu būdu atrėmė Andrejaus Ševčenkos smūgį, o vėliau ir tapo komandos didvyriu vienuolikos metrų baudinių serijoje.

Vaizdus iš šių rungtynių galite pamatyti paspaudę šią nuorodą.

„APOEL“ 1 – 0 „Lyon“ (4-3 po vienuolikos metrų baudinių) (2012 metai)

Vien jau antrintamųjų varžybų pasiekimas buvo laikomas neįtikėtinu rezultatu Kipro atstovams, tad „Lyon“ ekipos išmetimas aštuntfinalyje buvo išties stulbinantis. „APOEL“ pirmąsias rungtynes pralaimėjo 0-1, tačiau Gustavo tikslus smūgis lėmė pratęsimą, o vėliau ir vienuolikos metrų baudinių seriją. Joje pranašesni buvo būtent kipriečiai, kurie pirmą kartą šalies futbolo istorijoje pateko tarp aštuonių stipriausių turnyro ekipų.

„Mes turime maždaug 9 milijonų eurų biudžetą. „Lyon“ per pastaruosius du metus vien žaidėjų įsigijimui išleido 140 milijonų eurų!“, - po rungtynių pabrėždamas neįtikėtiną pasiekimą ne kartą šiuos skaičius pakartojo „APOEL“ vice-prezidentas Theo Kyriakidesas.

„Barcelona“ 2 – 2 „Chelsea“ (2012 metai)

„Ne visada laimi geriausia komanda“, - prieš rungtynes tarsi nujausdamas susitikimo scenarijų kalbėjo Fernando Torresas.

Po Sergio Busqeutso ir Andreso Iniestos įvarčių „Barca“ serijoje pirmavo 2-1, o „Chelsea“ situaciją dar labiau apkartino kvaila Johno Terry raudona kortelė. Bet net ir po tokių įvykių „mėlynieji“ nepasidavė ir Ramireso įvartis leido „Chelsea“ įsiveržti į priekį dėl išvykoje įmušto įvarčio. Tada Lionelis Messi nesugebėjo pasižymėti mušdamas vienuolikos metrų baudinį, o vienas prieš vartininką pabėgęs Fernando Torresas užtikrino Londono klubui netikėtą kelialapį į pirmenybių finalą.

„Bayern“ 1 – 1 „Chelsea“ (3-4 po vienuolikos metrų baudinių) (2012 metai)

„Chelsea“ ekipai prieš Vokietijos gigantus buvo suteikiama net mažiau šansų, nei pusfinalio dvikovoje su „Barca“. Likus vos septynioms minutėms iki pagrindinio laiko pabaigos, atrodė, jog „Chelsea“ sėkmei atėjo laikas pasibaigti, kai Thomasas Mulleris išvedė „Bayern“ į priekį. Visgi Didier Drogba įvartis 88-ąją minutę išlygino rezultatą, o vienuolikos metrų baudinių serijoje būtent jis pelnė lemiamą įvartį.

„Aš negaliu žodžiais apibūdinti to kaip jaučiuosi. Tai buvo tragiška naktis“, - teigė Arjenas Robbenas, kuris pratęsimo metu nerealizavo vienuolikos metrų baudinio, galėjusio lemti „Bayern“ pergalę.