Futbolas: istorija, taisyklės, rezultatai, naujienos 2024

Žemėje šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 7,6 mlrd. gyventojų. Daugiau nei pusė jų – maždaug 4 mlrd. – labiau ar mažiau domisi pačia populiariausia sporto šaka visame pasaulyje – futbolu. Natūralu, kad daugeliui kyla klausimas: kuo tas futbolas toks ypatingas, kad į stadionus sutraukia šimtus tūkstančių fanų, o transliacijas per televiziją stebi milijoninės auditorijos. Pabandykime iš arčiau pažvelgti į šią sporto šaką, jos istoriją, augimą ir populiarumą Lietuvoje bei stipriausias pasaulio lygas, kurios generuoja milžiniškas pajamas iš televizijos transliacijų.

Futbolas – kas tai?

Jei reikėtų žmogui, niekada nemačiusiam futbolo, paaiškinti, kas tai per sporto šaka, pats paprasčiausias paaiškinimas būtų maždaug toks: dvi komandos po 11 žaidėjų bando nugabenti kamuolį į varžovų vartus, nenaudojant rankų. Tiesa, kiekviena komanda turi po žmogų, galintį žaisti rankomis, tai – vartininkas. Vis tik net ir jis turi tam tirkų ribojimų, apie kuriuos pakalnėsime kiek vėliau. Vis tik tai yra pats paprasčiausias futbolo apibrėžmas, kadangi šio sporto mylėtojai puikiai žino, kiek įvairiausių niuansų turi žinoti tiek žaidėjai, tiek treneriai, tiek ir teisėjai.

Futbole galima išskirti keturias pagrindines pozicijas: vartininkai, gynėjai, saugai ir puolėjai. Tiesa, visos šios pozicijos skirstomos į dar smulkesnes kategorijas: krašto ar vidurio gynėjai, vidurio, krašto, atraminiai ar atakuojantys saugai, net ir puolėjai pastaruoju metu skirstomi į centro ir krašto atakuojančius futbolininkus. Futbolas niekada nestovi vietoje ir nuolat evoliucionuoja, būtent todėl pastaruoju metu atsiranda ir tokia futbolininkai, kurie būdami krašto gynėjais duoda gerokai daugiau naudos puolime, nei atlieka darbo gynyboje. EURO 2020 turnyras parodė, kad atakuoti gebantis krašto gynėjai, kaip Luke‘as Shaw ar Leonardo Spinazzola šiais laikais yra beprotiškai svarbūs savo komandoms.

Treneriai taip pat ieško įvairių naujovių futbole, todėl nuolat atsiranda naujų taktinių išsidėstimų. Jei ilgą laiką atrodė, kad nėra nieko geriau nei žaisti taktika 4-4-2 (keturi gynėjai, keturi saugai ir du puolėjai), tai pastaruoju metu tokios taktikos aukščiausio lygio varžybose išvysti praktiškai nebeįmanoma. Dabartiniame futbole bene populiariausias išsidėstymas tapo 4-3-3, o komandų sėkmė itin priklauso nuo atakuojan čių vidurio saugų kaip Kevinas De Bruyne ar Bruno Fernandesas, kurie iš esmės laiko visą komandos žaidimą savose rankose.

Futbolo istorija

Nors kažką panašaus į futbolą pirmieji pradėjo žaisti italai, šio sporto gimtine laikoma Anglija. Būtent šioje šalyje 1848 metais buvo pradėtas žaisti futbolas. Tiesa, bendro taisykliu apibrėžimo šiam sportui teko palaukti dar net 15 metų.

Pirmuoju futbolo turnyru yra laikoma FA taurė, kuri prganizuojama iki pat šių dienų ir dėl jos kovoja visų Anglijos lygų, įskaitant ir „Premier“ lygą, komandos.

Tarptautinė futbolo organizacija (FIFA), vienijanti visas pasaulio valstybes, turinčias futbolo federacijas, buvo įsteigta 1904 metais. Šiuo metu FIFA vienija net 209 nacionalines futbolo federacijas ar asociacijas, tarp kurių yra ir Lietuvos futbolo rinktinė.

Futbolas 1908 metais tapo oficialia Olimpinių žaidynių sporto šaka, o pirmasis pasaulio čempionatas buvo surengtas tik 1930 metais Urugvajuje. Sėkmingiausia pasaulio čempionatų komanda iki šiol yra Brazilija, iškovojusi net penkis titulus, tiesa, paskutinį kartą brazilai taurę į viršų kėlė tik 2002 metais. Už brazilus vienu trofėjumi mažiau yra iškovojusios Vokietija bei Italija. Na o dabartiniai pasaulio čempionai yra prancūzai, kurie 2018 metais finale Rusijoje palaužė kroatus.

Lietuva nei pasaulio, nei Europos čempionate kol kas žaidusi nėra, o ir FIFA reitinge mūsų šalies futbolininkai pastaruoju metu stumdosi antrojo šimtuko viduryje ir į rimtesnius turnyrus kol kas toli gražu nepretenduoja.

Futbolo naujienos

Lietuvoje yra vos keli išskirtinai futbolo naujienoms skirti portalai, o bene seniausias ir ilgiausiai savo veiklą vykdantis – Eurofootball.lt. Šis naujienų portalas savo veiklą pradėjo dar 2004 metais ir ją tęsia iki  šiol. Eurofootball.lt apžvelgia tiek Lietuvos, tiek užsienio lygų naujienas, o daugiausiai dėmesio skiriama tokiems turnyrams kaip Anglijos „Premier“ lyga, Ispanijos „La Liga“, Italijos „Serie A“, Vokietijos „Bundesliga“, Čempionų lyga, Europos lyga ar naujoji Konferencijų lyga.

Jau keli metai Eurofootball.lt yra vienintelis išskirtinai futbolui skirtas ir visiškai nepriklausomas portalas Lietuvoje. Praeityje tokių portalų buvo ir daugiau – HalfTime.lt ar Įvartis.net, tačiau futbolo rinkos dydis ir konkurencija neleido šiems puslapiams gyvuoti, todėl jie arba apskritai išnyko, arba tapo didesnių portalų nišine dalimi.

Futbolo statistika, lentelės ir rezultatai

Futbolas – populiariausia sporto šaka pasaulyje, todėl visiškai nenuostabu, kad ir įvairios statistikos, rezultatų ar turnyrinių lentelių poreikis yra didžiulis. Pastaruoju metu atsirado vis daugiau portalų ar mobiliųjų programėlių, kurių pagalba galite nesunkiai sekti praktiškai visų pasaulio futbolo lygų rezultatus, statistikas ar turnyrines lenteles.

Lietuvoje bene populiariausia platforma, kurioje galima nesunkiai sekti didžiosios dalies pasaulio futbolo lygų rezultatus ir statistikas yra „Flashscore“. Čia keliais mygtukų paspaudimais rasite lygas, suskirstytas pagal šalis, o taip pat galėsite išsirinkti savo mėgstamas lygas, komandas ar atskiras rungtynes ir apie jas gausite atskirus pranešimus savo telefone, todėl nebereikės jaudintis dėl praleisto įvarčio ar pamiršto rungtynių laiko. Be to, neseniai „Flashscore“ pridėjo ir dar vieną funkciją – gyvą rungtynių komentavimą. Tiesa, ši funkcija kol kas pasiekiama sekant tik didžiųjų futbolo lygų rungtynes. Ši platforma patogi ir tuo, kad pateikia visą svarbiausią informaciją tiek rungtynių metu gyvai, tiek ją rasite ir joms pasibaigus. Taip pat „Flashscore“ pateikia išsamias turnyrines lenteles su įvairiais paaiškinimais apie turnyro sistemą ir t. t. Įdomu tai, kad čia rasite ne tik aukšiausią Lietuvos futbolo lygą, bet ir I lygos pirmenybių rezultatus bei galėsite sekti LFF taurės dvikovų eigą.

Dar viena patogi vieta sekti futbolo rungtynių rezultatus ir statistikas – „Livescore“. Ši platforma neseniai atsinaujino iš pagrindų ir pateikia savo klientams dar patogesnę vietą sekti savo mylimų komandų pasirodymus. Kaip ir „Flashscore“, „Livescore“ jums leis pasiekti praktiškai visų pasaulio futbolo lygų rezultatus, turnyrines lenteles bei kitą svarbiausią informaciją, kaip, pavyzdžiui, startinės komandų sudėtys. „Livescore“ taip pat turi labai patogią mobiliąją programėlę, kurią susikonfigūruoti galite absoliučiai pagal savo poreikius ir norus.

„Sofascore“ – dar viena beprotiškai populiari futbolo rezultatų ir statistikos sekimo platforma, kuri suteikia absoliučiai visas anksčiau išvardintas privilegijas, tačiau turi ir tam tikrų unikalių savybių. Pavyzdžiui, „Sofascore“ vartotojai prieš kiekvienas rungtynes gali išreikšti savo nuomonę, kaip pasibaigs rungtynės. Taip pat rungtynių metu vartotojai gali skirti  tam tikrus pažymius rungtynių žaidėjams, o pasibaigus mačui įvertinimų vidurkis būna matomas visiems platformos turėtojams. Tai suteikia „Sofascore“ platformai ne tik išskirtinį informatyvumą, bet ir prideda tam tikro žaismingumo ir leidžia stebint rungtynes pasijausti tikru futbolo ekspertu.

Visai neseniai Lietuvoje taip pat buvo sukurta platforma, skirta išskirtinai mūsų šalies futbolo rezultatų sekimui – Lietuvosfutbolas.lt. Šioje platformoje galima rasti išsamią ne tik A ar I lygos statistikas, tačiau ir salės, paplūdimio, vaikų ar net mėgėjų rungtynių rezultatus bei turnyrines lenteles.

Futbolo taisyklės

Nors futbolo gimimo metais laikomi 1848-ieji, pirmosios apibrėžtos taisyklės buvo priimtos tik 1863 metais. Vis tik pažvelgus į tuometines taisykles daugelis dabartinių futbolo fanų sunkiai galėtų įsivaizduoti, kaip tuo metu komiškai galėjo atrodyti rungtynės. Pateikiama keletą įdomesnių punktų, iš pirmųjų futbolo taisyklių:

• Vartai neturėjo skersinių. Tai reiškė, kad komandos įvartį gali pelnyti bet kokiame aukštyje, svarbu, kad kamuolys skrietų tarp vartų virpstų.
• Žaidėjai galėjo pagauti kamuolį rankomis, tiesa, jie negalėjo jo mesti komandos draugui ar bėgti su juo rankose. Už nesąžiningą žaidimą rankomis komandos būdavo baudžiamos baudos smūgiais.
• Nuošalės taisyklė buvo gerokai griežtesnė nei dabar. Puolančios komandos žaidėjai negalėjo būti priekyje smūgiuojančio komandos draugo. Kažką panašaus matome šiuolaikiniame regbyje.
• Jei kamuolys išriedėdavo į užribį, jis atitekdavo tai komandai, kurios žaidėjas pirmasis suskubdavo jį paliesti. Tai reiškia, kad visiškai nebuvo svarbu, nuo kurios komandos žaidėjo kamuolys apskritai paliko aikštę.
• Pirmosios futbolo taisyklės taip pat nenumatė kampinio procedūros. Jei kamuolys užriedėdavo už vartų linijos ir jį pimasis paliesdavo puolančiosios komandos žaidėjas, jis gaudavo teisę atlikti baudos smūgį. Dar kartą matomas akivaizdus panašumas su šiuolaikiniu regbiu. Jei kamuolį pirmasis paliesdavo besiginančios komandos žaidėjas, jis pradėdavo žaidimą nuo savųjų vartų.
• Komandos aikštės pusėmis keisdavosi po kiekvieno pelnyto įvarčio.
• Taisyklės nenumatė jokio vaidmens vartininkams bei teisėjams. Taip pat nebuvo apibrėžtas rungtynių ar pertraukos laikas, žaidėjų skaičius bei aikštės žymėjimas.

Nors iš apibrėžim gali susidaryti vaizdas, kad pagal šias futbolo taisyklės komandos galėjo pelnyti itin daug įvarčių, vis tik pirmosios rungtynės, kurios buvo žaidžiamos pagal šias taisykles, baigėsi be įvarčių – 0:0.

Futbolo taisyklės nuolat tobulėjo ir su metais atsirado itin svarbių pakeitimų:

• 1867 m. nuspręsta, kad kamuoliui užriedėjus už vartų linijos bus skiriamas smūgis nuo vartų, neatsižvelgiant į tai, kurios komandos žaidėjas kamuolį lietė paskutinis.
• 1870 m. žaidėjams uždraustas bet koks žaidimas rankomis.
• 1871 m. taisyklėse atsiranda vartininko apibrėžimas.
• 1872 m. atsiranda kampiniai.
• 1881 m. taisyklėse pagaliau atsiranda teisėjo apibrėžimas.
• 1883 m. vartai nuo šių metų privalėjo turėti skersinius, o aikštės ribos pradėtos žimėti linijomis.
• 1889 m. žaidėjai buvo pradėti šalinti iš aikštės.
• 1891 m. atsiranda 11 metrų baudiniai.
• 1897 m. taisyklėse apibrėžiamas žaidėjų skaičius aikštėje (po 11 kiekvienoje komandoje).
• 1958 m. atsiranda galimybė rungtynių metu keisti traumuotus žaidėjus.
• 1970 m. atsiranda geltonos ir raudonos kortelės.
• 1992 m. vartininkai nebegali imti kamuolio į rankas, jeigu jį specialiai jam grąžino komandos draugas.
• 2012 m. pristatya vartų linijos technologija.
• 2018 m. pradėta naudoti vaizdo peržiūrų sistema, geriau žinoma kaip VAR.

Įvartis futbole

Kaip matome, futbole keitėsi labai daug aspektų tiek taisyklėse, tiek kituose žaidimo niuansuose. Vis tik vienas ir kone pagrindinis dalykas nesikeitė – visuomet laimi komanda, pelniusi daugiau įvarčių. Įvarčiai  skirtingais periodais buvo pelnomi skirtingai, kadangi skyrėsi vartų išmatavimai ir kitos taisyklės, tačiau būtent tai visuomet buvo pagrindinis rodiklis, padedantis nustatyti nugalėtojus.

Mes gyvename išties išskirtiniame amžiuje futbolui, kadangi galime stebėti dviejų kone geriausių visų laikų futbolininkų žaidimą. Žinoma, kalbame apie Lionelį Messi ir Cristiano Ronaldo. Būtent pastarasis, bent jau oficialiai, yra laikomas visų laikų rezultatyviausiu futbolininku. Portugalas per savo karjerą jau yra pelnęs beveik 800 įvarčių. Verta paminėti ir faktą, kad septyni iš jų krito į Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vartus. L. Messi pamažu taip pat artėja prie šios ribos ir patenka į rezultatyviausių visų laikų futbolininkų penketuką.

Rezultatyviausių visų laikų futbolininkų penketuke taip pat galime išvysti tokias legendas kaip Romario, Pele bei Josefas Bicanas.

Įdomu ir tai, kad visų laikų rezultatyviausias Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjas yra dabartinis Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius, su rinktinės marškinėliais pelnęs 19 įvarčių.

Populiariausios futbolo lygos

Kone kiekviena pasaulio šalis, neskaitant itin retų išimčių, turi bent po vieną futbolo lygą, o dažnu atveju – net po kelias. Vis tik vienos lygos sugeba sukurti geresnį produktą už kitas ir generuoja kur kas geresnėmis pajamomis, kas leidžia klubams įsigyti solidesnių futbolininkų. Būtent dėl to Europoje yra susidaręs tam tikras TOP lygų penketukas.

Neabejotinai pati populiariausia futbolo lyga šiuo metu yra Anglijos „Premier“ lyga, kurioje galima išvysti tokius grandus kaip „Manchester United“, „Manchester City“, „Chelsea“, „Liverpool“, „Tottenham“ ar pastaruoju metu buksuojantis „Arsenal“. „Premier“ lygoje net ir ne tokie garsūs klubai sugeba prisivilioti pasaulinės klasės futbolininkų, o tai kiekvienas rungtynes paverčia be proto intriguojančiomis.

Ilgą laiką antra stipriausia lyga laikyta Ispanijos „La Liga“ pamažu praranda savo prestižą, ypač po to, kai ją paliko tiek Cristiano Ronaldo, tiek Lionelis Messi. Vis tik nepaisant šių didžiulių vardų praradimo, „La Liga“ ir toliau traukia milžinišką fanų dėmesį ir tuo stebėtis nereikėtų, ypač žinant tai, jog būtent čia vyksta legendinis „El Clasico“.

Vis daugiau dėmesio sulaukia Prancūzijos „Ligue 1“ pirmenybės. Tiesa, šią lygą iš esmės į priekį veda vienintelis klubas – Prayžiaus „Saint-Germain“ arba tiesiog PSG. Šis klubas į savo gretas prisiviliojo Lionelį Messi, todėl galima neabejoti, kad „Ligue 1“ populiarumas artimiausiu metu tik dar labiau didės.

Į didžiųjų lygų penketuką taip pat patenka Italijos „Serie A“ bei Vokietijos „Bundesliga“. Dėmesio vertos taip pat kiek mažesnės lygos: Belgijos, Nyderlandų, Rusijos, Lenkijos ar Graikijos.

A lyga – Lietuvos futbolo lyga

Lietuva taip pat turi net kelias savo futbolo lygas – o pati aukščiausia – Lietuvos futbolo A lyga, kurioje šiuo metu varžosi 10 komandų:

• Vilniaus „Žalgiris“;
• Marijampolės „Sūduva“;
• „Panevėžys“;
• „Kauno Žalgiris“;
• Vilniaus „Riteriai“;
• Gargždų „Banga“;
• Kauno raj. „Hegelmann Litauen“;
• Telšių „Džiugas“;
• Kėdainių „Nevėžis“;
• Alytaus „Dainava“.

Lietuvos aukščiausios futbolo lygos istoriją galime skaičiuoti nuo 1924 metų, kuomet įvyko pirmasis lygos sezonas. Praradus nepriklausomybė Lietuvoje nevyko ir šalies pirmenybės, o mūsų klubai žasidavo Sovietų Sąjungos lygose. Atkūrus nepriklausomybė iškart buvo atkurta ir Lietuvos aukščiausia futbolo lyga, kuri funkcionuoja ir iki šiol.

Lietuvoje taip pat profesionaliomis arba pusiau profesionaliomis laikomos I ir II lygos.

Futbolo čempionatas

FIFA, UEFA ir kitos tarptautinės organizacijos organizuoja įvairiausius futbolo čempionatus, skirtus nacionalinėms rinktinėms. Kalbame tiek apie Europos ar pasaulio futbolo čempionatus. Tokie čempionatai organizuojami ne tik didžiajame futbole, bet ir salės ar paplūdimio futbolo atšakose.

Būtent 2021 metais Lietuvoje vyko salės futbolo čempionatas ir tai buvo pirmasis tokio masto turnyras, kuriame galėjome išvysti Lietuvos nacionalinę rinktinę.

Neseniai pripažinimo tarptautinėje arenoje sulaukė ir Lietuvos futbolo teisėjas Vitalij Gomolko, kuris dirbo pasaulio paplūdimio futbolo čempionate Rusijoje.

Futbolo transliacijos gyvai šiandien

Jei prieš dešimtmetį su futbolo transliacijomis situacija Lietuvoje buvo labai liūdna, šiuo metu turime progą matyti praktiškai visas stipriausias futbolo lygas Europoje.

TV3 Sport kanalai leidžia mėgautis Anglijos „Premier“ lyga, o GO3 platforma leidžia stebėti Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos aukščiausių lygų kovas. „Viaplay“ siūlo UEFA Čempionų, Europos ir Konferencijų lygų susitikimus bei Vokietijos „Bundesliga“ kovas.

Visos Lietuvos A lygos rungtynės taip pat transliuojamos nemokamai per TV3play platformą, o centriniai turo mačai rodomi per TV6. Anksčiau Lietuvoje buvo sukurta vien futbolo transliacijoms skirta platforma Futbolo.tv, tačiau po kelių gyvavimo metų jos veikla buvo nutraukta.