Lietuva ir jos simboliai

Atsakyti
Sekti temą
Jurgi, nereikia sieti pasipriešinimo sovietams su nepriklausomybe. viską, kaip jau minėjau, lėmė Molotovo - Ribentropo paktas ir vėlesnės Teherano bei Jaltos ir Potsdamo konferencijos, kuriose sąjungininkai patvirtino, jog Pabaltijys, Kairiakrantė Ukraina, Moldova pereina Rusijai.

Armija Krajova priešinosi Lenkijoje - ji tapo nepriklausoma (sąlyginai). Stepanas Bendera dar smarkiau priešinosi Ukrainoje. Kas iš to? Ji liko sovietams.

Bulgarijoje, rumunijoje, Vengrijoje kurios buvo Hitlerio sąjungininkės taip pat nevyko joks pasipriešinimas, tačiau jos tapo nepriklausomos.

o kad sovietai sutartis vykdė, geriausias pavyzdys - Austrija. Juk vieną 1945 m. gegužės pradžioje taip pat buvo okupavusi Raudonoji Armija ir jau net pradėjo organizuoti "rinkimus' į "tarybas" o NKVD ruošė "valymus". TAčiau Čerčilis paskambinos Stalinui ir pareikalavo, kad rusai austriją paliktų - jis rėmėsi Jaltos sutartimi
Citavimas
0
Siaip turejo priesintis ne pavieniai partizanai, o Smetona su visa valdzia. Suomiu armija pasipriesino ir savo pasieke, o musu armija su gelemis okupantus sutiko ir tai nuleme tolimesnius, mums nepalankius, "didziuju" sprendimus.
embeded-image
We'll Never Die
Citavimas
0
Liliputo kancia Rašė:

siaip turejo priesintis ne pavieniai partizanai, o Smetona su visa valdzia. Suomiu armija pasipriesino ir savo pasieke, o musu armija su gelemis okupantus sutiko ir tai nuleme tolimesnius, mums nepalankius, "didziuju" sprendimus.



Dar kartą sakau - tai buvo nulemta per Molotovo - ribentropo derybas, kuriose Vakarai Pabaltijo valstybes atidavė SSSR. Hitlerio ir Stalino nubraižytas sienas vėliau patvirtino ir JAV su Anglija.

Jeigu Suomija būtų buvusi atiduota rusijai - lygiai taip pat jos prisijungimas būtų buvęs tik laiko klausimas. Rusai padarė išvadas iš Žiemos karo, ir vėliau tai atsirūgo vokiečiams prie Maskvos 1942 m. žiemą ir prie Stalingrado 1943 m. žiemą.
Manerheimo linija jau buvo rusų pralaužta, tad 1943 - 1944 m. niekas nekliudė okupuoti Suomiją
Citavimas
0
zebediejus Rašė:

Jurgi, nereikia sieti pasipriešinimo sovietams su nepriklausomybe. viską, kaip jau minėjau, lėmė Molotovo - Ribentropo paktas ir vėlesnės Teherano bei Jaltos ir Potsdamo konferencijos, kuriose sąjungininkai patvirtino, jog Pabaltijys, Kairiakrantė Ukraina, Moldova pereina Rusijai



Armija Krajova priešinosi Lenkijoje - ji tapo nepriklausoma (sąlyginai). Stepanas Bendera dar smarkiau priešinosi Ukrainoje. Kas iš to? Ji liko sovietams.

Bulgarijoje, rumunijoje, Vengrijoje kurios buvo Hitlerio sąjungininkės taip pat nevyko joks pasipriešinimas, tačiau jos tapo nepriklausomos.

o kad sovietai sutartis vykdė, geriausias pavyzdys - Austrija. Juk vieną 1945 m. gegužės pradžioje taip pat buvo okupavusi Raudonoji Armija ir jau net pradėjo organizuoti "rinkimus' į "tarybas" o NKVD ruošė "valymus". TAčiau Čerčilis paskambinos Stalinui ir pareikalavo, kad rusai austriją paliktų - jis rėmėsi Jaltos sutartimi.



Tai pokarinės konferencijos atėmė iš Vokietijos jos užkariautas šalis, o Pabaltijo valstybes ir Moldovą paliko Tarybų Sąjungai, nes nebuvo jokio pasipriešinimo iš jų pusės. Kaip sakoma, bent vienas šūvis būtų iššautas, būtume kaip Suomija (gal).

Bandero pasipriešinimas Vakarų Ukrainoje ir AK pasipriešinimas Vilniaus krašte nesiskaito, nes tai nebuvo valstybių kariuomenės. Taip pat kaip ir Lietuvos partizanai.

Dėl Europos, Stalinas planavo palaipsniui užpulti visą Europą ir padaryti taip kaip su Baltijos šalimis - prijungti prie TSRS. Karo išvargintos Vakarų Europos šalys bijojo Stalino, todėl sutiko kad Rytų Europą valdytų "liaudies" vyriausybės, o pačios bent spėtų atsigauti. Jeigu ne Maršalo planas, nežinia, kaip ten su ta Vakarų Europa būtų buvę. Austrija yra išimtis.
Siempre Depor
embeded-image
Citavimas
0
zebediejus Rašė:


Dar kartą sakau - tai buvo nulemta per Molotovo - ribentropo derybas, kuriose Vakarai Pabaltijo valstybes atidavė SSSR. Hitlerio ir Stalino nubraižytas sienas vėliau patvirtino ir JAV su Anglija.

Jeigu Suomija būtų buvusi atiduota rusijai - lygiai taip pat jos prisijungimas būtų buvęs tik laiko klausimas. Rusai padarė išvadas iš Žiemos karo, ir vėliau tai atsirūgo vokiečiams prie Maskvos 1942 m. žiemą ir prie Stalingrado 1943 m. žiemą.
Manerheimo linija jau buvo rusų pralaužta, tad 1943 - 1944 m. niekas nekliudė okupuoti Suomiją



Aš dabar neatsimenu, kam buvo "paskirta" Suomija Ribentropo - Molotovo paktu, bet manau, kad Tarybų Sąjungai, nes kam sovietai tada ją puolė?

Pirmuoju puolimu rusai ėjo į karą visai nepasiruošę, o suomiai parodė didžiulį pasipriešinimą ir tai prarado Kareliją. 1941 rudeniui buvo parengtas planas antram Suomijos puolimui, kuris sutelkė didžiulę sovietų kariuomenę, numatė konkrečius karinius veiksmus, išsprendė maisto tiekimo klausimus. Buvo suformuota net "liaudies" vyriausybė, todėl suomiai niekaip nebūtų atsilaikę. Suomiją "išgelbėjo" Vokietija, o po karo ji galėjo pati spręsti savo likimą.

Be to, kalbant apie Ribentropo-Molotovo paktą Rytų Europa turėjo atitekti vokiečiams, o ne Sovietams. Manau Vakrai į tą paktą mažai kreipė dėmesį, o žiūrėjo į kiekvieną šalį atskirai. Man atrodo, kad Anglija ir Amerika reikalavo grąžinti Baltijos šalims nepriklausomybę, bet Stalinas pasakė, kad jos įstojo "laisvanoriškai". Jei būtų Lietuva priešinusi TSRS, tai ji būtų gavusi "nepriklausomybę".
Siempre Depor
embeded-image
Citavimas
0
Cezaris Rašė:

. Suomiu armija pasipriesino ir savo pasieke, o musu armija su gelemis okupantus sutiko ir tai nuleme tolimesnius, mums nepalankius, "didziuju" sprendimus.



na siuomiams labai padėjo tie kalnai skiriantys juos ir Rusija. Dėja pas mus lygumos.

Siūlymas: padaryti klausimą šioje temoje: Ar reikėjo Lietuvai priešintis 1944m. SSRS okupacijai?

Reiket, tai reikejo, nors dabar negeda butu, kad kaip bailiai pasidaveme ruskiu okupacijai ir priespaudai,ka visi graziai iki siol ir teigia, kad lietuviukai savo noru, su pyragais ir gelemis pasitiko ruskelius bei kviete pasisveciuoti, aisku juokas pro asaras. Nors kazkokios apciuopiamos naudos is to pasipriesinimo ir nebutume pasieke, nes Lietuvai okupuoti buvo is anksto paskirta 150 000 t.y kaip teigiama 10 diviziju raudonarmieciu, o ir atkircio kazkokio galingo neturejome galimybiu suteikti, visiskai neturejome nei tinkamu priestankiniu, nei prieslektuviniu ginklu, o ir kariuomene nebutu spejusi laiku mobilizuotis, o dar kaip ir cezaris minejo gamtiniu apsaugos barjeru kaip suomiai neturejom, taip kad gal ir butume issilaike 2, geriausiu atveju 3 dienas, taciau nors butume islaike savigarba bei galetume nesigedyti fakto, kad kovemes garbingai bei stodami pries ginkla uz savo sali. Tad pasipriesinimas nebent ir buvo reikalingas, tik kaip savo tautos savigarbos gynimas 🙄

P.S. jej nori papildyti savo minti spausk EDIT mygtuka - maziau floodo bus 😁
Citavimas
0
Baikit, baikit. Tarp musu ir Suomijos buvo didziuliai skirtumai - suomiai ilgus metus tvirtino savo siena ir ruosesi atremt ruskiu puolima - bunkeriai, minu laukai, uztvaros, visa ta Manerheimo linija, kuri buvo praktiskai nepralauziama tokiomis salygomis, kokiomis vyko karas. Kitas dalykas - reljefas ir rekordiskai zema temperatura. Jei ne sie faktoriai Suomija turbut butu kritus per savaite. Jos armija buvo aprupinta panasiai kaip ir Lietuvos, sirtumas tas, kad suomiai buvo (ir yra) ruosiami karui ziemos salygomis ir puikiai zinodami vietove galejo daryti priesui didele zala.

Turbut geriausia iseitis buvo atsisakyti Vilniaus 1939 ir neisileist RA daliniu. Tuomet jeigu ir butumem okupuoti, pasaulis ir tada ir dabar matytu kas cia is tikruju vyko.
A couple of years ago I nearly went to Juve. People spoke to me about Turin and said it is this and it is that, but Milan would be nicer. I said I am not going for bloody shops; I'm going because it's Juventus. - Roy Keane
Citavimas
0
Jurgisr Rašė:

(gaila, kad ne paėmėm Karaliaučiaus krašto ir Gardino su Lyda).


Gardinas dar kaip Gardinas, o kam tas Karaliaučius? Kad rusams būtų geresnės sąlygos nutautinti valstybę?

Axl Rašė:

Turbut geriausia iseitis buvo atsisakyti Vilniaus 1939 ir neisileist RA daliniu. Tuomet jeigu ir butumem okupuoti, pasaulis ir tada ir dabar matytu kas cia is tikruju vyko.


Bet juk nebeturėtume Vilniaus.
648 games. 211 goals. 11 major trophies. One Frankie Lampard.
Citavimas
0

Nauji įrašai