[Spurs] Klubo istorija, įdomūs faktai ,rekordai ir t.t

Atsakyti
Sekti temą
Taigi artėja naujas sezonas , reikia kažko naujo ir subforume. Ogi šį kart pradėsiu rašyt apie klubo istoriją , aprašysiu ir WHL istoriją. Tiem kurie mėgsta ilgesnius straipsnius tai turėtų patikti. TIe ,kurie mėgsta trumpesnius skaitinius , čia galės rasti rekordus,pasiekimus,įdomius faktus. Tikiuosi ,tai bus įdomu ir naudinga. Pradėsiu nuo klubo istorijos. Jei rasite klaidų ,faktų neatitikimo prašau praneškite į PM ,rašiau ilgą laiką ,straipsnis tikrai ilgas , todėl rasti visas klaidas labai sunku.

embeded-image

Tottenhamo klubas savo gyvavimą pradėjo 1882 metais ,klubą sukūrė Hotspur kriketo klubo bei vietinės gramatikos mokyklos atstovai. Klubas vadinosi Hotspur FC. Pirmus kelis metus Hotspur žaidė tik draugiškas rungtynes. 1884 metais klubo įgavo truputi organizuotumo , prezidentu tapo Mr Johnas Ripsheris, klubo spalva buvo pripažinta tamsiai mėlyna. 1885 klubas pakeitė pavadinimą į “Tottenham Hotspur Football & Athletic Club” tam ,kad nekiltų jokių ginčų su kitomis Londono komandomis ,kurios norėtų vartoti Hotspur žodį savo pavadinime.1885 metais klubas sužaidė pirmąjį oficialų mačą ,prieš St.Albans Londono asociacijos taurėje. Laimėjome rezultatu 5-2. Pirmąjį kartą su Arsenalu(tuo metu Royal Arsenal) susitikome 1887 metais , rezultatui esant 2-1 mūsų naudai mačas buvo nutrauktas dėl tamsos. 1888 metais klubas persikelė į nuomojąmą aikštę Northumberland Parke (NDP) , kur ir pasistatė pirmąjį nuosavą stadioną , iki tol Tottenhamas žaidė visuomeninėse aikštėse . Nors klubas tuo metu dar nebuvo profesionalus klubas , į jų mačus rinkdavosi maždaug 4000 žiūrovų.
embeded-image
(pirmosios klubo aprangos)

1895 metais Tottenhamas tapo profesionaliu klubu ir pradėjo žaist “Southern League” , kur pradėjo varžytis su stipriausiomis Pietų Anglijos komandomis, tai pat klubas pirmą kartą dalyvavo FA Challenge Taurėje. Pietų Lygoje Tottenhamas pastoviai finišuodavo top ketvertuke, o 1899 metais Tottenham Hotspur laimėjo Southern League ir iškovojo pirmąjį klubo titulą bei pradėjo žaisti stadione ,kuris vadinasi White Hart Lane. Dar didesnė pergalė atkeliavo po dviejų metų , kai Spursai FA taurės finale nugalėjo pirmojo divizijono gigantus – Sheffield United klubą. Tottenhamas tapo pirmąją komandą ,kuri laimėjo FA taurę ,nežaisdama šalies aukščiausioje arba antrojoje pagal pajėgumą lygoje. Klubas ir toliau išliko stiprus ,tačiau tokių svarbių titulų neiškovojo. 1902/03 sezone buvo iškovotas Londono lygos , o 1903/04 vakarų lygos titulas. Visgi to užteko ,jog 1908/09 sezone FA nusprestų priimti klubą į Futbolo Lygos antrąjį divizioną. Spursai greitai pasinaudojo galimybe prasimušti tarp geriausių šalies klubų. Jau pirmąjį sezoną Tottenhamas šioje lygoje užemė antrąją vietą ir iškovojo galimybe sekančiame sezone žaisti aukščiausiame šalies divizione. Spursam aukščiausiame divizijone pavyko išsilaikyti iki Pirmojo Pasaulinio Karo pradžios , tą sezoną Tottenhamas finišavo turnyrinės lentelės dugne ir iškrito į žemesnią lygą. Tačiau dėl karo nuo 1914 iki 1919 futbolo lygos buvo sustabdytos. Tačiau grįžus futbolui Tottenhamas vėl įrodė savo vertę ir antrą kartą istorijoje iškovojo patekimą į aukščiausiąjį divizijoną. Vis tik šis laikotarpis Tottenhamui nebuvo labai sėkmingas , vis kovojome dėl išlikimo ir galiausiai, finišuodami 21 vietoje , iš aukščiausios lygos iškritome 1927-28 sezone, įdomu tai ,jog nuo keturioliktoje vietoje likusio Sheffield Wednesday mus skyrė vos 1 taškas!
embeded-image
(panašaus stiliaus aprangomis klubas žaidžia nuo 1898 metų)

Šį kart taip lengvai į pirmąjį divizijoną grįžti nepavyko, į aukščiausią lygą grįžome tik 1932-33 sezone ir jau sekantį sezoną pasiekėme geriausią savo rezultatą aukščiausioje lygoje, užėmėme trečiąją vietą! Tačiau sėkmė ties tuo ir baigėsi , jau 1934/35 metų sezone klubas vėl iškrito į žemesnį divizijoną ,kur užsibuvo iki Antrojo Pasaulinio karo. Situacija pagerėjo tik tada ,kai klubo treneriu tapo Arthuras Rowe.
embeded-image
(A.Rowe)
Jau pirmąjį vadovavimo sezoną kartu su klubu jis laimėjo Antrojo Divizijono titulą. Rowe‘as tikrai labai stipriai prisidėjo prie Spursų sėkmingo žaidimo, jis puikiai išvystė Tottenhamo žaidimo stilių „Spausk ir bėk“ , komanda sunkiai dirbdavo gynyboje bei puikiai žaisdavo kontraatakuose. Rowe‘o vadovaujama komanda perrašė klubo istoriją , vos grįžęs į aukščiausiąją lygą, Tottenhamo klubas tapo stipriausiu klubu Anglijoje.
[/img]intosport.co.uk/acatalog...-finalprint-PA516621.jpg[/img]
(pirmojo divizijono čempionai)
Taigi mes pirmąjį kartą tapome aukščiausios lygos čempionais. 1952-53 sezone tokios sėkmės pakartoti nepavyko , tačiau sezonas vėl buvo geras , finišavome antroje turnyrinės lentelės vietoje. Rowe‘ui taip ir nepavyko antrą kartą tapti Anglijos čempionu, tačiau nuo jo atėjimo į klubą rezultatai vis gerėjo,penktajame dešimtmetyje klubas visada finišuodavo top ketvertuke.

embeded-image
Rowe‘o treniruojamas žaidėjas buvo B.Nicholsonas , kuris dešimtmečio pabaigoje iš Rowe‘o perėmė Tottenhamo vairą ir sukūrė visų laikų sėkmingiausią Tottenhamo komandą. Jau pirmąjį sezoną komanda ,treniruojama Nicholsono , aukščiausioje lygoje užėmė trečią vietą , nuo čempionų atsilikome tik dviem taškais. Tačiau kitame sezone Spurs atsigriebė su kaupu. Nicholsono treniruojama komanda padarė tai ,ko prieš tai nepavyko padaryti niekam. 1960/61 sezonas, iki šiol sėkmingiausias Tottenhamo istorijoje. Aukščiausioje lygoje finišavome turėdami 8 taškais daugiau nei antrąją vietą užėmusi komandą, o FA taurės finale 2-0 nugalėjome Leicester City komandą ir tapome pirmąją komandą Anglijoje ,kuri 20tajame amžiuje iškovojo dublį. Tuo metu visus buvo apėmusi euforija, klubas pasiekė neregėtas aukštumas. Šios pergalės taip pat reiškė ,jog sekantį sezoną pirmą kartą istorijoje žaisime Europoje. Tuo metu pirmaisiais smukais Tottenhame griežė Blanchfloweris,Mackay,B.Smithas bei C.Jones‘as.
Nuotraukos iš šio puikaus sezono:
embeded-image
embeded-image
embeded-image
embeded-image

Po šio sezono iš AC Milano į Tottenhamą atkeliavo puolėjas J.Greaves ,kuris labai stipriai prisidėjo prie tolimesnių klubo pergalių. 1961-62 Spursai FA taurės finale rezultatu 3-1 nugalėjome Burnley klubą. 1963 metais Europos taurės finale rezulatu 5-1 nugalėjome Madrido Atleticą ir tapome pirmąją Anglijos komanda ,laimėjusia Europinį trofėjų. Jimmy Greavesas tą sezoną lygoje įmušė 37 įvarčius bei tapo daugiausiai įvarčių Lygoje per sezoną pelniusiu Tottenhamo žaidėju. Visą šeštąjį dešimtmetį Tottenhamas buvo vienas iš geriausių klubų Anglijoje. 1967 metais FA taurės finale pirmą kartą susitiko dvi Londono komandos. Tottenhamas žaidė prieš Chelsea , dar kartą laimėjome FA taurę.
Billas Nicholsono vadovaujama komandą pasiekė labai daug , šeštasis dešimtmetis buvo pats sėkmingiausias klubo istorijoje. Per jį buvo iškovti net 5titulai ; vienas aukščiausios lygos titulas , trys FA taurės bei UEFA nugalėtojų taurė. Tuo metu futbolas truputi pasikeitė , nuo techniško bei patrauklaus stiliaus jis tapo labiau gynybinis , pergalės buvo pasiekiamos sunkiu darbu, Anglų komandos gynybą pralaužti būdavo labai sunku. Tačiau Nicholsono vadovaujama komanda žaidė kitaip , Tottenhamas sugebėjo demonstruoti atakuojantį,gražų žaidimą.

Septintasis dešimtmetis prasidėjo sėkmingai. Tottenhamas pirmą kartą laimėjo Lygos taurę , finale nugalėdamas A.Villos klubą. Šis turnyras tapo svarbesnis ,nes buvo nuspręsta ,jog jo nugalėtojas turės teisę žaisti UEFA Europos taurės turnyre. 1971 metais Europos pagrindinė futbolo organizacija – UEFA , norėjo sukurti naują Europinę lygą. Taigi jie sukūrė UEFA Taurę ,kuri pakeitė Inter-Cities Fairs Taurę. Šio turnyro taisyklės skelbė ,jog kiekvieną miestą gali atstovauti tik viena komanda. Tottenhamas atstovavo Londono miestą ,nes laimėjo 1970-71 Lygos taurę. Europoje Tottenhamui sekėsi puikiai. Pirmajame ture Tottenhamas bendru rezultatu net 15-1 nugalėjo Keflaviko klubą. Turnyro pusfianlyje Spursai nugalėjo Europos gigantus iš Italijos , AC Milano klubą. Finale susitikome su kitu klubu iš Anglijos , Wolverhamptono Wanderers klubu ir juos nugalėję tapome pirmuoju klubu, laimėjusiu UEFA taurę.
embeded-image
(1972 UEFA Cup titulas)
Paskutines Tottenhamo trofėjus šiame dešimtmetyje buvo iškovotas 1972-73 sezone ,kai dar kartą laimėjome lygos taurę, tačiau po nesėkmingo 1974 metų UEFA taurės finalo klubo rezultatai pradėjo prastėti.

1974-75 sezonas prasidėjo nesėkmingai ,klubas sunkiai rinko taškus. Klubo vadovai dėl keistų priežasčių atleido Nicholsoną ,o į jo vietą pasamdė Terry Neillą...jis buvo labai nemėgstamas dėl savo stiprių ryšių su Arsenalu. Tada prasidėjo tamsus laikotarpis Tottenhamo istorijoje. Neillas sėkmingai sugriovė ,tai ką Nicholsonas kūrė ilgą laiką. T.Neillas Spursuose išbuvo kelis metus ir vėl grįžo į Arsenalą ,tačiau jis pridarė pakankamai žalos. Pasitraukus Neillui Tottenhamo treneriu tapo prieš tai jaunimą treniravęs Keithas Burkinshaw. Vos tik tapęs treneriu Burkinshawas sugražino Nicholsoną į White Hart Lane stadioną. B.Nicholsonas grįžo kaip konsultantas. Vis tik Keithui ir Billui nepavyko išgelbėti Tottenhamo nuo iškritimo į žemesnę lygą. Tačiau jau sekantį sezoną Spursam pavyko sugrįžtįži į aukščiausią lygą. Burkinshawas subūrė talentingą komandą ,kuri žaidė akiai patrauklų greitą ,atakuojantį futbolą. Šis treneris išsiskyrė tuo ,jog puikiai išnaudodavo žaidėjus iš kitų šalių. 1978 metais į Tottenhamą atkeliavo du žaidėjai iš Pietų Amerikos, nesenai tapusius Pasaulio Čempionais. O.Ardiles ir R.Villa Tottenhame greitai tapo didelėmis žvaigždėmis ,puikiai prisitaikė prie gyvenimo Anglijoje. Klubo fanai vėl pradėjo galvoti apie tai ,jog komandai pavyks grįžti į Wembley.
embeded-image embeded-image
(O.Ardiles ir R.Villa)
Šie norai greitai virto realybe. 1981 metais FA taurės pusfinalyje Spursam prireikė dviejų rungtynių tam ,kad nugalėtų Wolverhamptoną . Finale Tottenhamas susitiko su Manchester City. Finale taip pat prireikė antrujų rungtynių. Mačas R.Villai klostėsi labai prastai , tačiau jis sugebėjo pelnyti vieną gražiausių savo įvarčių ,kuris padėjo Tottenhamui laimėti dar vieną titulą.
R.Villa vs Manchester City

Tada prasidėjo Folklando karas ,kuris pabaigė Villos karjerą Tottenhamą , beveik pabaigė ir O.Ardiles’o. Tačiau sekantį sezoną ir be šių dviejų žaidėjų Tottenhamas sugebėjo dar kartą laimėti FA taurę , finale įveikdami Q.P.R. Šį trofėjų iškovojome dėka talentingų bei greitai patobulėjųsių žaidėjų , be abejo , prie to daug prisidėjo ir Burkinshawas. Vienas iš tų žaidėjų buvo G.Hoddle.
Vis tik Ossie Ardiles grįžo į Tottenhamą bei dar kartą užsivilko Spursų marškinėlius. 1984 metais Tottenhamas trečią kartą istorijoje nukeliavo iki UEFA taurės finalo. Jame žaidėme prieš Belgijos klubą , Anderlechtą. Buvo žaidžiamos išvykos ir namų rungtynės.Pirmosios rungtynės baigėsi rezultatu 1 – 1. Antrosiose rungtynės WHL stadione baigėsi tokiu pat rezultatu kaip ir Belgijoje ,todėl teko mušti vienuolikos metrų baudinius. Tottenhamas po vienuolikos metrų baudinių sugebėjo nugalėti Belgijos klubą ir susigrąžino Europinę šlovę. Liūdna žinia buvo ta ,jog Burkinshawas sezono pabaigoje paskelbė ,jog tai jo paskutinis sezonas Tottenham Hotspur klube. Visiems su juo atsisveikinti labai sunku, kartu su Tottenhamu jis pasiekė labai daug.
embeded-image
(K.Burkinshaw)

Pasikeitus treneriui rezultatai vėl suprastėjo. Nors komanda demonstravo gražų futbolą bei buvo talentinga , aštuntajame dešimtmetyje titulų daugiau neiškovojome. 1986-87 sezone, vadovaujant D.Pleatui, galėjome iškovoti net tris titulus , tačiau... Lygoje likome trečioje vietoje , į priekį praleisdami Liverpoolį ir Evertoną. Lygos taurės pusfinalyje suklupom prieš amžinus priešus Arsenalą, taiga liko tik FA taurė. Jos finale susitikome su Coventry City. Buvome aiškūs favoritai, be to iki to laiko niekada nebuvome praloše FA taurės finale. Mūsų komanda tikrai buvo geresnė, rungtynėse dominavome ir laiminėjome , tačiau Coventry kovojo ir netikėtai sugebėjo iškovoti FA taurę.

embeded-image
(T.Venables)
1987-88 sezoną Tottenhamo trenerio pareigas perėmė Terry Venebles. Kelis metus iš eilės finišavome lentelės viduryje , o 1989-90 likome trečioje vietoje,į prieki praleisdami tik A.Villa ir čempionus Liverpool. Tačiau tai buvo tik vienas sėkmingesnis sezonas. Vėliau vėl kritome į lentelės vidurį, tada prasidėjo finansinės problemos. Komandos savininkui Irvingui Scholarui remti klubą pasidarė labai sunku ,nes 1990 metais labai krito nekilnojamo turto kainos. Klubo skolos pradėjo smarkiai augti. Venables vadovaujama komanda dėmėsį nuo kalbų apie finansines problemas nukreipė devintą kartą klubo istorijoje patekdami į FA taurės finalą , pusfinalyje nugalėję amžinus priešus Arsenalą. Už tokią sėkmę reikėtų stipriai padėkoti ir Paului Gascoigne ,kuris FA taurėje mušdavo beveik visada. Įvarčio nepelnė tik trečiame turnyro etape. Buvo labai liūdna ,kai jis finalinėse rungtynėse prieš Nottingam Forest klubą dėl traumos turėjo palikti aikštė jau pirmomis rungtynių minutėmis. Finale Tottenhamas atsilikinėjo ,tačiau sugebėjo nugalėti rezultatu 2-1, pergalingą įvartį pelnė P.Stewartas.
Gascoigne įvartis Arsenalui FA taurės pusfinalyje



Buvęs Tottenhamo žaidėjas , Terry Venables nusprendė gelbėti klubą , tam padėjo įtakingas bei turtingas verslininkas A.Sugar, 1991 metais jie ir išgelbėjo klubą nuo bankroto. Taigi Venables paliko trenerio postą ir perėjo dirbti į klubo vadovybę. Naujuoju treneriu tapo P.Shreeves’as. Vis tik klubui teko parduoti savo lyderius. Gascoigne už 8.5 milijonų svarų iškeliavo į Lazio. 1992 klubą taip pat paliko G.Linekeris.

embeded-image
Tuo
Citavimas
0
Gal ir nėra didelės svarbos faktas, bet.. Prieš 6 metus Spursai San Siro nugalėjo Milaną 0:1 su tokia sudėtimi:

embeded-image

Kažkas nerealaus 😂 Crouch, Dawson, Corluka, BAE, Sandro prieš Zlatan, Pato, Nesta, Thiago Silva ir kitus.
Citavimas
0
Jau atsibodau kartodamas kad skaitau Cox'o "The Mixer", bet skaitydamas natūraliai laukiau, kol prieis Tottenhamo eilė. Priėjo gan vėlai, tik ties 09/10 sezonu. Bet taip jau sutapo, kad +- nuo to sezono pradėjau ir aš Spursus žiūrėti. Dar ne po 40 mačų per sezoną, bet skaičiai jau buvo dviženkliai. Tad skaitant šitą longreadą, madridistos ašaros riedėjo upeliais.

But then, with three minutes remaining of Spurs' 2-0 win over West Ham, their final game of 2009, Assou-Ekotto collected a groin strain that sidelined him for two months. Bale started the next game, and then didn't miss a single minute of the Premier League action in 2010. This was the definition of a breakthrough year.

Bale's initial eight starts were at left-back, where he was particularly impressive in a 2-0 victory over Fulham, and he scampered forward to create the opener for Jermain Defoe in a 3-0 victory win at Wigan. When Assou-Ekotto returned, Bale pushed forward and became Spurs' regular left-sided midfielder, and from that advanced position he was sensational, collecting the man-of-the-match award in 2-1 victories over both Arsenal and Chelsea within the space of four days in April, then picking up Player of the Month too. Almost overnight, Bale had gone from a bad-luck charm to the Premier League's most dangerous winger.

At this stage, 4-4-2 was considered almost dead at the highest level, with the Big Four all playing either 4-2-3-1 or 4-3-3 in big matches. But Tottenham's victories over Arsenal and Chelsea demonstrated that the system was perfectly viable when used correctly - they didn't engage their opponents in a posession battle, and instead played on the counter-attack. Their defending, meanwhile, was impressively flexible: against Arsenal they played deep and narrow to prevent their north London rivals playing through-balls, while against Chelsea they played higher up the pitch to force Didier Drogba away from goal. They compensated for their numerical disadvantage in midfield with strikers Jermain Defoe and Roman Pavlyuchenko dropping onto the opposition's holding player. Going forward, it was classic 4-4-2: attack directly, get the ball wide, cross.

That approach was particularly obvious in the victory over Arsenal, who lived up to the cliche of 'trying to walk the ball into the net', their wide players Samir Nasri and Tomas Rosicky unable to thread the ball between defenders. Debutant Danny Rose's stunning volleyed opener meant Arsenal had to take the game to Spurs, and Bale proved a constant counter-attacking threat, adding the crucial second goal. He was even better against Chelsea, with Tottenham constantly finding him on the run and also sending goal-kicks towards him to take advantage of his aerial power. After Defoe opened the scoring from the spot, Bale surprised Chelsea right-back Paulo Fereira by cutting inside before firing home with his right foot to put Spurs 2-0 ahead. Ferreira had a nightmare afternoot and was replaced by Branislav Ivanovic at half-time. Bale continued to threaten, however, and John Terry was later dismissed for scything down the Welshman.

A few weeks later Tottenham's memorable victory at Manchester City secured fourth place, in what was essentially a 4-4-2 versus 4-4-2 battle. Roberto Mancini used Carlos Tevez dropping off Emmanuel Adebayor, while Redknapp used a classic little-and-large partnership of Defoe and Peter Crouch. But whereas Mancini's wingers drifted in-field with right-footed Craig Bellamy on the left and left-footed Adam Johnson on the right, Spurs streched the play with Bale and Aaron Lennon hugging the touchlines. 'That's one of my defining matches as a manager, because of the way we played,' Redknapp recalled. 'I decided that it didn't matter that we were the away team. This was a Cup Final, one-off, and we were going to go for it.'

Bale and Lennon were both outstanding - they were better than City's wide pairing at protecting their fullb-backs and also more dangerous in posession. Assou-Ekotto and Bale were rampant down the left, and twice their combination play should have put Spurs ahead; first Bale released Assou-Ekotto on the overlap and the Cameroonian delivered a teasing ball across the six-yard box that Defoe and Crouch couldn't reach, before Bale crossed from a similar position and Crouch headed straight at the goalkeeper. Eventually Crouch headed the winner, after a deflected cross from makeshift right-back Younes Kaboul. But the major difference was the nature of the wingers. Both Adebayor and Crouch were target men who thrived on crosses, but only Spurs' pairing provided them. 'As a striker, it's a dream to have Bale on the left and Lennon on the right,' Crouch said. 'You just have to get yourself in the box and you know, nine times out of ten, they will get the right cross in for you.' It was reminiscent of Les Ferdinand talking about David Ginola and Keith Gillespie - Tottenham were the new Entertainers.

Citavimas
0

Nauji įrašai